Palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą yra esminis tikslas kiekvieno žmogaus gyvenime. Nors daugelis sveikatos aspektų yra gerai žinomi, vis labiau populiarėja tyrimai, pabrėžiantys mikrobiomo – bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų – svarbą mūsų organizmui. Sužinokime, kaip mikrobiomas veikia mūsų sveikatą, ir aptarkime būdus, kaip optimizuoti šį sudėtingą ekosistemą.
Kas yra mikrobiomas?
Mikrobiomas – tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių mūsų kūne, daugiausia žarnyne, tačiau jų randame ir kitose kūno vietose, tokiose kaip oda, burnos ertmė ar kvėpavimo takai. Šis mikroskopinis pasaulis veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų, įskaitant virškinimą, imuninės sistemos palaikymą ir net nuotaiką.
Mikrobiomo įtaka sveikatai
- Virškinimas: Mikrobiomas padeda skaidyti sudėtingas maistines medžiagas į lengviau pasisavinamas daleles. Be sveiko mikrobiomo, mūsų organizmui gali trūkti tam tikrų maistinių medžiagų.
- Imuninė sistema: Geras mikrobiomas geba apsaugoti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, skatina imuninės sistemos veiklą ir reguliuoja uždegiminius procesus.
- Poveikis smegenims: Žarnyno ir smegenų sąveika dar vadinama „žarnyno-smegenų ašimi“. Mikroorganizmų gaminamos medžiagos gali paveikti neurotransmiterius, kurie atsakingi už nuotaiką ir emocijas.
Veiksniai, veikiantys mikrobiomą
Keletas veiksnių gali daryti įtaką mūsų mikrobiomui – tiek naudingo, tiek žalingo:
Mityba
Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių mikrobiomą. Daugiau skaidulų ir augalinio maisto vartojimas skatina gerųjų bakterijų augimą. Priešingai, perteklinis cukraus ir perdirbto maisto vartojimas gali skatinti kenksmingų bakterijų dauginimąsi.
Antibiotikai
Antibiotikai gali dramatiškai paveikti mikrobiomą, nes jie naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Nors antibiotikai kartais būtini, jų vartojimą reikėtų apriboti tik gydytojo nurodymu ir, kiek įmanoma, kompensuoti prarastą mikrobiomą vartojant probiotikus.
Stresas
Streso hormonai gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą, įskaitant mikrobiomą. Streso valdymas gali padėti išlaikyti pusiausvyrą mūsų gyvybiškai svarbiame mikroorganizmų pasaulyje.
Kaip palaikyti sveiką mikrobiomą?
Kadangi mikrobiomas atlieka daugybę svarbių funkcijų, svarbu išlaikyti jį sveiką ir subalansuotą. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
Valgykite įvairų maistą
Pagrindinė taisyklė – įvairus, subalansuotas ir sveikas maistas. Įtraukite į savo mitybą įvairius vaisius, daržoves, riešutus bei pilno grūdo produktus. Šis praturtinimas reikšmingai prisidės prie naudingų bakterijų augimo.
Inkluizuokite probiotikus ir prebiotikus
- Probiotikai: Tai gyvi mikroorganizmai, dažnai randami jogurte, raugintuose kopūstuose ar kitose fermentuotose produktuose. Jie turi teigiamą poveikį Mikroflorai.
- Prebiotikai: Tai augalinės skaidulos, kurios maitina ir skatina sveiką mikrobiomą. Jas galima rasti česnakuose, svogūnuose, bananuose ir kitose skaidulingose daržovėse.
Suspauskite streso lygį
Streso valdymas yra esminė dalis, lemianti mikrobiomo ir bendrą sveikatą. Reguliarus mankštinimasis, meditacija, kokybiškas miegas ir kitos stresą mažinančios praktikos gali pagerinti ne tik nuotaiką bet ir mikrobiomos būklę.
Dažniausiai pasitaikantys mikrobiomos disbalanso požymiai
Mūsų organizmas gali pateikti tam tikrus signalus, kuomet mikrobiomos pusiausvyra yra pažeista:
- Virškinimo problemos: Viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas gali rodyti, kad mikrobiomas išsibalansavo.
- Odos problemos: Spuogai, egzema ar kitos odos problemos gali būti susijusios su žarnyno sveikata.
- Nepatikslintas nuovargis: Nuolatinis nuovargis gali būti siejamas su mikrobiomos disbalansu dėl nepilnai įsisavintų maistinių medžiagų.
Galimos tyrimų kryptys ir jų reikšmė
Mokslinių tyrimų sritys nuolat plečiamos. Naujai atrasti ryšiai tarp mikrobiomos pokyčių ir tokių ligų kaip depresija, nutukimas ar autizmo spektro sutrikimai kelia naujus klausimus, bei galimybes gydymo srityje.
Ateinančios tyrimų kryptys dažniausiai susijusios su personalizuotos mitybos pritaikymu, mikrobiomos transplantavimu ir naujų gydymo metodų vystymu. Tai leis ne tik geriau suprasti, kaip veikia mūsų kūnas, bet ir kaip efektyviai prižiūrėti savo sveikatą.
Užtikrinant, kad ši mažoji ekosistema mūsų organizme būtų laiminga ir klestinti, galime pasinaudoti visais jos teikiamais privalumais – nuo geros savijautos iki ilgo ir sveiko gyvenimo.

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.