Mikrocefalija – tai būklė, kai naujagimio arba kūdikio galva būna mažesnė nei tikėtasi pagal jos amžių ir ūgį. Taip gali nutikti, nes smegenys arba vystosi lėčiau, arba neauga pilnai. Kaukolės dydis priklauso nuo smegenų apimties, todėl pagrindiniai smegenų augimo procesai vyksta vaisiaus vystymosi metu bei ankstyvoje vaikystėje.
Mikrocefalijos tipai
Ši būklė gali būti įgimta (pirminė) arba įgyta (antrinė). Įgimtos mikrocefalijos atveju, mažesnė galva nustatoma jau gimus. Įgyta mikrocefalija vystosi po gimimo augimo laikotarpiu, t. y. galvos apimtis iš pradžių būna normali, tačiau augant vaiko galva neauga atitinkamai, lyginant su jo ūgiu ir svoriu.
Kiek dažna yra mikrocefalija?
Ši būklė nėra dažna – tyrimai rodo, jog ji diagnozuojama maždaug vienam iš 800–5 000 naujagimių. Daugeliu atvejų ši liga nustatoma netrukus po gimimo, kai išmatuojama galvos apimtis ir palyginama su amžiaus normomis.
Mikrocefalijos simptomai
Mikrocefalijai būdinga pagrindinė savybė – mažesnės nei įprasta apimties galva. Neretai kartu pasireiškia ir papildomi simptomai, kurių sunkumas labai skiriasi:
- epilepsijos priepuoliai,
- sunkumai pažintinėje raidoje,
- vėluojanti kalbos, stovėjimo ar vaikščiojimo raida,
- pusiausvyros, koordinacijos ir judesių sunkumai,
- maitinimosi ar rijimo sunkumai,
- klausos arba regėjimo sutrikimai.
Sunkių simptomų atveju būklė gali būti gyvybei pavojinga, tačiau kai kuriems vaikams kiti negalavimai nepasireiškia – tik išlieka mažesnė galva.
Kaip mikrocefalija veikia fizinį vaiko vystymąsi?
Vaikui augant, gali išlikti vaizdus skirtumas – veidas tampa didesnis galvos atžvilgiu, nors pati kaukolė neauga. Papildomai gali išryškėti:
- atsitraukusi kakta,
- susiraukšlėjusi ar palaida skalpo oda,
- sumažėjęs svoris, nepalyginamas su bendraamžiais.
Mikrocefalijos priežastys
Šią būklę lemia nepilnas arba lėtas smegenų augimas. Priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su genetiniais ar išoriniais veiksniais:
- genetinės mutacijos ar paveldimi sindromai,
- deguonies trūkumas (hipoksija ar anoksija) besivystančiam vaisiui,
- per anksti susilieję kaukolės kaulai (kraniosinostozė),
- virusinės infekcijos, tokios kaip raudonukė, toksoplazmozė, citomegalo virusas, Zikos virusas,
- smegenų trauma ar pažeidimai.
Rizikos veiksniai
Tam tikros nėštumo metu patirtos situacijos gali padidinti riziką išsivystyti mikrocefalijai:
- alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas,
- sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ar gyvsidabris,
- gestacinio diabeto komplikacijos,
- nepakankama mityba,
- medžiagų apykaitos ligos, pvz., fenilketonurija,
- infekcinės ligos.
Pasekmės ir galimos komplikacijos
Mikrocefalijos pasekmes sunku tiksliai prognozuoti – jos priklauso nuo protinio atsilikimo laipsnio, papildomų simptomų bei bendros sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais vaikui gali reikėti ilgalaikės priežiūros ir nuolatinės stebėsenos, siekiant išvengti papildomų komplikacijų.
Diagnostika ir tyrimai
Sergamumas šia būkle gali būti įtariamas dar nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą įpusėjus arba vėlyvose nėštumo stadijose. Dažniausiai galvos apimtis išmatuojama per pirmąsias valandas ar dienas po gimimo, o tada rezultatai lyginami su kitų vaikų normomis atsižvelgiant į amžių, ūgį ir svorį.
Kartais, jei mikrocefalija vystosi įgytai, pirmieji signalai pastebimi kūdikystėje, kai tėvai arba gydytojas atkreipia dėmesį į neatitinkančią galvos proporciją bei raidos atsilikimą – pavyzdžiui, kūdikis vėluoja judėti ar kalbėti.
Kas yra galvos apimties procentilių lentelė?
Galvos apimties procentilė parodo, kurioje pozicijoje vaikas yra lyginant su bendraamžiais – pavyzdžiui, 3-ioje procentilėje esantis kūdikis turi mažesnę galvą nei 97 % amžiaų vaikų. Mikrocefalija dažniausiai nustatoma, jei galvos apimtis yra trečioje ar žemesnėje procentilėje.
Kokie tyrimai naudojami diagnozuojant mikrocefaliją?
- galvos ultragarsas arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- kraujo tyrimai genetinėms ar kitoms galimoms priežastims nustatyti.
Gydymas ir pagalba
Specialaus gydymo, kuris „išgydytų“ mikrocefaliją, nėra. Pagalba orientuota į simptomų suvaldymą ir vaiko raidos skatinimą:
- gretutinių ligų valdymas,
- reabilitacijos paslaugos (judesio, kalbos, ergoterapija),
- specialios ugdymo programos švietimo įstaigose,
- medikamentai, skirti traukulių kontrolei.
Kaip sumažinti mikrocefalijos riziką?
Nors visiškai išvengti šios būklės neįmanoma, riziką galima sumažinti pasirūpinus sveika gyvensena nėštumo metu:
- subalansuota mityba,
- esamų sveikatos problemų kontrolė,
- kontaktų su kenksmingomis medžiagomis ir toksinais vengimas,
- reguliarūs apsilankymai pas gydytoją nėštumo metu.
Perspektyvos ir prognozė
Kiekvieno vaiko ateitis priklauso nuo mikrocefalijos sunkumo. Lengvesniais atvejais papildomų sveikatos problemų gali ir nebūti, tuomet gyvenimo trukmė nesutrumpėja. Jei būklė stipriai veikia smegenų funkciją ir pasireiškia sudėtingi simptomai, gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė.
Vaikus dažniausiai stebi specialistų komanda: pediatrai, vaikų neurologai, įvairių terapijų specialistai. Jų tikslas – užtikrinti maksimalų mažylio savarankiškumą, padėti mokytis ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Vaikas neatlieka amžiui būdingų raidos veiksmų.
- Nereaguoja į vardą ar paprastas komandas.
- Turi maitinimosi ar rijimo sunkumų.
- Nenukreipia žvilgsnio į tėvus ar sekamą daiktą.
Klausimai gydytojui
- Kokio sunkumo mikrocefalija diagnozuota mano vaikui?
- Kaip tai paveiks jo raidą ir kasdienybę?
- Ar reikėtų įtraukti vaiką į specialias edukacines programas?
- Kokius požymius ar simptomus reikėtų stebėti, kad laiku pastebėtume komplikacijas?
