Mikrofobija – tai dažnai nepelnytai pamirštama, tačiau daugeliui kasdieniame gyvenime iššūkių kelianti specifinė baimė. Šis nerimo sutrikimas pasireiškia stipriu, neracionaliu mažų objektų, daiktų ar net jų minčių bijojimu. Įprastai baimė yra daug stipresnė nei reali grėsmė, todėl gyvenimas su mikrofobija gali tapti nemenku išbandymu.
Kas yra mikrofobija
Mikrofobija – tai stipri, sunkiai paaiškinama mažų dalykų baimė. Nors ir natūralu jausti tam tikrą diskomfortą ar net šiokią tokią baimę dėl įvairių situacijų ar objektų, pavyzdžiui, aukščio ar kraujo, šis sutrikimas ženkliai veikia žmogaus kasdienybę. Esant mikrofobijai, net įprasti smulkūs daiktai sukelia stiprią emocinę reakciją, kartais net panikos priepuolį. Dažnai žmogus ima vengti situacijų, kuriose gali susidurti su mažais dalykais, ir tai apriboja įprastą veiklą.
Paplitimas ir kitos panašios baimės
Specifinės baimės dažnai esti ne po vieną. Dažnai kartu pasireiškia kitos su nerimu susijusios fobijos:
- Entomofobija – vabzdžių baimė
- Iatrofobija – gydytojų baimė
- Mizofobija – mikrobų baimė
- Nosokomefobija – ligoninių baimė
- Nosofobija – ligų baimė
- Tanatofobija – mirties baimė
Mikrofobijos simptomai
Mikrofobija nėra tik paprastas nenoras turėti reikalų su mažais daiktais. Ji pasireiškia tiek elgsenos, tiek fiziniais simptomais. Dažniausi elgesio pokyčiai:
- Vengiama išeiti iš namų dėl galimos sąlyčio su mažais objektais
- Atsisakoma vartoti kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, grūdines kultūras
- Pasirenkama ribota darbo sritis, kad mažiau susidurti su smulkiais daiktais
- Saugoma daiktus nuo sudužimo, kad netektų tvarkyti smulkių nuolaužų
- Nuolat laikomi uždaryti langai, kad į vidų nepatektų, pavyzdžiui, žiedadulkės
Fizinės reakcijos gali būti šios:
- Nerimas ar įtampa
- Padidėjęs kraujospūdis
- Raumenų įsitempimas
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Stiprus stresas
- Prakaitavimas
- Drebulys
Kas lemia mikrofobijos atsiradimą
Mikrofobija dažniausiai išsivysto dėl tam tikrų genetinių arba aplinkos veiksnių. Panašių sutrikimų turintys šeimos nariai didina individualią riziką. Kartais išgyventas emocinis sukrėtimas ar trauminė patirtis, susijusi su mažais objektais, gali tapti šios fobijos atsiradimo priežastimi. Taip pat padidėja rizika, jei šeimoje būta nuotaikos sutrikimų.
Kai kurie mikrofobiją išsiugdo po to, kai artimasis sunkiai susirgo ar patyrė nelaimę dėl mažo objekto ar virusinės ligos. Tokios patirtys formuoja ilgalaikę baimę – jos tampa stipresnės už racionalų požiūrį į pasaulį.
Kaip nustatoma mikrofobija
Mikrofobiją galima atpažinti, kai būdingos itin stiprios baimės reakcijos, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui. Specialistai vertina simptomų pobūdį ir dažnumą, domisi, kokie konkretūs maži objektai kelia didžiausią nerimą, kaip dažnai apie tai galvojama, ar sutrikimas paveikė kasdienius įpročius ir ar šeimoje fiksuoti panašūs nerimo ar baimės atvejai. Taip pat aptariama, ar žmogus pradėjo vengti būdų ir vietų, kurios anksčiau jam nekėlė jokių neigiamų emocijų.
Gydymo būdai
Dažniausiai taikomas gydymas yra ekspozicijos terapija. Jos metu terapeutas palaipsniui supažindina žmogų su tuo, kas jam kelia baimę – pirmiausia gali būti apžiūrimos nuotraukos ar vaizduojami objektai, vėliau – tiesioginis kontaktas su mažais daiktais. Terapija vyksta palaipsniui, kol gąsdinantys stimulai ima kelti vis mažiau nerimo ir baimės, o vengtinos situacijos tampa labiau pakeliamos.
Papildomai gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios metu aptariama, kodėl mažos dalys kelia nerimą, ir mokoma pakeisti neigiamas mintis labiau konstruktyviomis, sveikesnėmis reakcijomis. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti antidepresantus ar vaistus nuo nerimo, kurie padeda prisitaikyti ypač sunkiais periodais.
Streso mažinimo technikos taip pat ypač svarbios. Joga, meditacija ar sąmoningumo lavinimas padeda susitvarkyti su emocijomis ir sumažina baimės keliamą diskomfortą.
Kaip padėti sau išvengti mikrofobijos
Jei žmogus yra linkęs į nerimą, svarbu laiku atpažinti nerimo ženklus ir ieškoti būdų su jais tvarkytis. Tai padeda užkirsti kelią stiprioms baimėms. Rekomenduojama mažinti alkoholio, tabako ir kitų stimuliatorių vartojimą, domėtis streso valdymu, puoselėti artimus santykius ir atrasti naujas veiklas, kurios padėtų nukreipti mintis nuo baimės.
Mikrofobijos eiga ir perspektyvos
Nors visiškai atsikratyti mikrofobijos gali būti sudėtinga, įvairios terapijos ir praktikos padeda ženkliai sumažinti jos įtaką gyvenimui. Svarbu išmokti atpažinti savo emocijas ir laiku imtis nusiraminimo priemonių, kai tenka susidurti su baimę keliančiais mažais objektais. Jei simptomai tampa sunkiai valdomi, patartina kreiptis į specialistą, kuris patars dėl tolimesnio gydymo ar papildomų terapijų.
Gyvenimas su mikrofobija: svarbiausia žinoti
Baimė mažų dalykų neturi tapti jūsų kasdienybės varžovu. Nors gijimas gali užtrukti, nuoseklus terapinių rekomendacijų laikymasis padeda grįžti prie laisvesnio ir drąsesnio gyvenimo. Nereikėtų nuleisti rankų, jei progresas pasirodo lėtas – su tinkama pagalba įmanoma atrasti harmoniją ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.













