Mikrohematurija – tai būklė, kai šlapime atsiranda nedidelis kiekis kraujo, tačiau akimi jo nepastebėsite. Šlapimas atrodo visiškai normalus, o tik atlikus tyrimą mikroskopu pamatoma, kad jame yra raudonųjų kraujo kūnelių. Pagal nustatytus kriterijus, mikrohematurija laikoma, kai mikroskopo lauke randami bent trys ar daugiau raudonųjų kraujo kūnelių.
Kas yra mikrohematurija ir su kuo ji painiojama?
Kartais šlapimo tyrime randama „nedidelė kiekis lizavusių“ raudonųjų kraujo kūnelių – tai reiškia, kad šlapime yra vos pastebimas kiekis, matomas tik tyrimo metu, o kraujo kūnelių membranos jau yra suirusios. Tipinės mikrohematurijos atveju šlapime esantys kraujo kūneliai dar būna nesuardyti.
Mikrohematurijos simptomai
Dažniausiai ši būklė nesukelia jokių aiškių požymių ir žmogus dažniausiai net nejaučia jokių pokyčių. Dėl šios priežasties mikrohematurija dažniausiai nustatoma atliekant įprastinius šlapimo tyrimus profilaktinių patikrų metu.
- Dažnesnis nei įprastai šlapinimasis.
- Šlapimo pūslės skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis.
- Jautrumas ar maudimas nugaros apačioje, juosmens srityje (laisvuose šonuose virš klubų).
- Karščiavimas.
- Nemalonaus kvapo šlapimas.
Mikrohematurijos priežastys
Priežastys, kodėl šlapime gali atsirasti kraujo, labai įvairios:
- Šlapimo takų infekcijos.
- Mėnesinės.
- Tam tikri vaistai: nuskausminamieji iš nesteroidinių antireumatinių vaistų grupės, kai kurie antibiotikai, kraują skystinantys preparatai.
- Aktyvus sportavimas arba intensyvus fizinis krūvis.
- Prostatos padidėjimas (gerybinė prostatos hiperplazija).
- Šlapimo pūslės, inkstų ar šlapimo takų akmenys.
- Lėtinės inkstų ligos.
- Latako (šlaplės) susiaurėjimas.
- Piktybiniai navikai: šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos vėžys.
Kartais, net nuodugniai ištyrus, mikrohematurijos priežastis taip ir lieka neaiški.
Dažniausia kraujo šlapime priežastis
Tarp visų galimų priežasčių dažniausiai kraujo šlapime atsiranda dėl šlapimo takų infekcijos.
Ar mikrohematurija – rimtos ligos požymis?
Nors daugeliui mikrohematurija neturi jokios blogos prognozės, nedidelei daliai žmonių (apie 3 %) gali būti aptinkama vėžio. Rizika priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, mikrohematurijos laipsnis, rūkymai.
Mikrohematurijos užkrečiamumas
Pati mikrohematurija nepersiduoda iš žmogaus žmogui. Dažniausiai ją lemia šlapimo takų infekcijos, kurios irgi neužkrečiamos.
Kas gali susidurti su mikrohematurija?
Ši būklė gali ištikti bet kokio amžiaus žmones – tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Kaip nustatoma mikrohematurija?
Norint išsiaiškinti, kodėl šlapime atsirado kraujo, gydytojas išsiaiškina jūsų sveikatos istoriją ir detaliai klausia apie simptomus:
- Ar jau anksčiau buvo pastebėta kraujo šlapime?
- Ar stebite svorio pokyčius?
- Ar vartojate tabako gaminių?
- Kokius vaistus naudojate (taip pat ir nereceptinius preparatus, papildus)?
- Ar yra šeimos narių, kuriems pasitaikė vėžio ar kraujo šlapime atvejų?
Jeigu įtariama mikrohematurija, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus.
Kokie tyrimai atliekami norint patvirtinti mikrohematuriją?
- Šlapimo tyrimas: pacientas atlieka šlapimo mėginį, kuris laboratorijoje išanalizuojamas.
- Šlapimo pasėlis: padeda išsiaiškinti, ar nėra šlapimo takų infekcijos.
- Kraujo tyrimai: dažnai skiriamas bendras kraujo tyrimas, taip pat tikrinama inkstų funkcija ar kiti galimi sutrikimai.
- Vaizdo diagnostika: pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, padeda išanalizuoti šlapimo sistemą išsamiau.
- Cistoskopija: naudojamas specialus prietaisas su kamera, kuris įvedamas pro šlaplę į šlapimo pūslę ir leidžia įvertinti jos būklę iš vidaus.
- Audinys biopsija: retais atvejais atliekamas mažo organo audinio gabalėlio paėmimas, dažniausiai iš inksto, šlapimo pūslės ar prostatos.
Mikrohematurijos gydymas
Kiekvienu atveju gydymas priklauso nuo problemos priežasties. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Antibiotikus šlapimo takų infekcijai gydyti.
- Vaistus prostatai atpalaiduoti arba jos augimui sulėtinti.
- Preparatus, padedančius išvaryti akmenis iš šlapimo takų ar inkstų.
- Vengti vaistų, kurie gali pakenkti inkstams, tokių kaip tam tikri skausmą malšinantys vaistai.
- Pakoreguoti mitybą – riboti baltymų, druskos ir kalio vartojimą.
- Chirurginį gydymą – pašalinti akmenis ar prostatos dalį, jei to prireiktų.
Nenustačius konkrečios priežasties, gali būti taikoma stebėsena: situacija stebima atliekant kartotinius tyrimus, gydymas nepradedamas, jei simptomai nedidėja.
Mikrohematurijos prevencija
Ne visuomet galima užkirsti kelią mikrohematurijai, tačiau svarbu gerti daug skysčių, o ypač vandens, ypač fizinio krūvio metu.
- Mesti rūkyti ar vengti tabako gaminių.
- Naudoti vaistus (ypač nesteroidinius priešuždegiminius) tik taip, kaip nurodė gydytojas.
- Vengti kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir radiacija.
Prognozė ir ką svarbu žinoti
Dauguma atvejų mikrohematurija nėra pavojinga ir dažnai praeina savaime arba lengvai gydoma. Gydymo ir tolimesnės priežiūros poreikį nustato specialistas, įvertinęs tyrimų rezultatus ir priežastis.
Kreipimasis į gydytoją: kada sunerimti?
Mikrohematurija dažniausiai aptinkama tik atlikus tyrimus, nes simptomų beveik nėra. Visgi, jei pastebėjote pokyčius šlapinimosi įpročiuose, jaučiate skausmą juosmens srityje ar pasireiškia karščiavimas, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jei kada nors esate diagnozuotas mikrohematurija ir šlapime aiškiai matote kraują, reikėtų kreiptis nedelsti.
Klausimai gydytojui
- Kokius tyrimus rekomenduojate mano atvejui?
- Kokia tikėtina kraujo atsiradimo priežastis?
- Ar reikalingas gydymas – jei taip, kokios galimybės?
- Ar kraujas šlapime gali pasikartoti ateityje?
Gyvenimas su mikrohematurija
Daugeliu atvejų specialaus gydymo nereikia – gydyti būtina tik tuomet, jei rasta rimtesnė priežastis, pavyzdžiui, akmuo ar kita liga. Daugelis žmonių su mikrohematurija gyvena be didesnių sunkumų ar komplikacijų.
