Mioksoidinės cistos – tai nedideliai, blizgantys gumbeliai, kurie dažniausiai susiformuoja šalia pirštų arba kojų nagų. Šiai būklei neretai vartojami ir kiti pavadinimai, pavyzdžiui, skaitmeninė gleivinė arba mioksoidinė cista. Kartais tokios cistos vadinamos pseudocistomis, nes skirtingai nei tikrosios cistos, jos neturi kapsulės, kuri visiškai jas apgaubtų.
Kas sukelia ir kaip formuojasi mioksoidinės cistos
Mioksoidinės cistos dažnai priskiriamos prie ganglionų – tai nepiktybiniai minkštųjų audinių navikai, apsistojantys šalia sąnario arba sausgyslės. Šios cistos dažniausiai išsidėsto tarp sąnario ir nago linijos, ir paprastai turi ryšį su sąnario plėve.
Dažniausias šios cistos atsiradimo šaltinis yra jungiamojo audinio silpnėjimas arba irimas. Išskiriami du pagrindiniai jų formavimosi būdai:
- Osteoartritas: Kai sergama sąnarių degeneracinėmis ligomis, tokiais kaip osteoartritas, sąnario plėvė gali išvešėti ir formuotis nelygumai, primenantys ganglionus.
- Lokalizuotasis mukinozės židinys: Kai kuriais atvejais gleivės (mukopoliskaridai) telkiasi ties piršto ar kojos oda, neturėdami ryšio su sąnario irimo procesais.
Kaip atpažinti mioksoidinę cistą
Šios cistos dažniausiai pasireiškia priekinėje rodomojo, vidurinio arba bevardžio piršto nago pusėje, dažniau ant dominuojančios rankos. Kojų pirštuose jos pastebimos rečiau. Paprastai susiformuoja tik vienas gumbas po oda, tačiau galimi ir keli atvejai. Cista susijungia su sąnariu plona kojyte.
- Paviršius būna blizgus, lygus, pūslelės gali būti permatomos, oda – natūralios spalvos.
- Jų dydis svyruoja tarp 5 mm ir 1 cm – panašiai kaip pieštuko trintukas.
- Forma dažnai apvali arba ovali, užpildyta klampia, lipnia mase, gumbas gali būti tvirtas arba minkštas kaip želė.
- Neretai skausmo nesukelia, tačiau šalia esančio sąnario vietoje, ypač sergant osteoartritu, gali atsirasti skausmas ar sustingimas.
Retais atvejais cista plečiasi po nagu ar įsiskverbia į nago šaknį. Tokios cistos skausmingos – gali atsirasti išilginės nago vagelės, pastebėti spalvos pakitimai arba nago suskaidymas, retais atvejais nagas iškrenta.
Kam būdingos mioksoidinės cistos
Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 40 metų asmenims, daugiausia moterims (net tris kartus dažniau nei vyrams). Tarp sergančiųjų osteoartritu mioksoidinės cistos aptinkamos net iki 93% atvejų, tačiau situacija kiekvienu atveju gali skirtis.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozė paprastai nustatoma apžiūrint ir apčiuopiant kūno darinį. Gydytojas dažnai teiraujasi:
- Kada pastebėtas pirmas gumbas ir ar jis didėja?
- Ar jaučiamas skausmas?
- Ar keitėsi pažeistos odos ar nago spalva?
- Ar neteko patirti traumų toje vietoje?
Jei gumbas yra po nagu ar kyla abejonių, gali būti paskirti papildomi tyrimai – pavyzdžiui, rentgenograma, padedanti aptikti osteoartrito požymius, arba biopsija (audinio ištyrimas), kuri padeda atmesti kitas ligas.
Mioksoidinių cistų gydymas ir valdymas
Šios cistos dažnai nesukelia diskomforto ir kartais gali išnykti savaime. Tačiau net ir savarankiškai išnykusios, jos linkusios vėl atsirasti. Jei gumbas trukdo, sukelia skausmą ar kelia nerimą dėl išvaizdos, verta pasitarti su gydytoju dėl gydymo galimybių.
Namuose gydyti mioksoidinę cistą nėra daug būdų. Vienas jų – kelių savaičių laikotarpiu stipriai spausti cistą. Tyrimai rodo, kad apie 40% cistų gali išnykti taikant šį metodą. Tačiau jokiu būdu nereikėtų bandyti pradurti cistos pačiam, nes tai gali sukelti infekciją. Kai kurie žmonės bando naudoti hormoninius tepalus, tačiau patikimų įrodymų apie jų veiksmingumą nėra.
Profesionalaus gydymo metodai
- Chirurginis šalinimas: Tai efektyviausias būdas visiškai pašalinti cistą. Operacijos metu gydytojas ne tik pašalina patį gumbą, bet ir jo pagrindą – „kojytę“, siejančią su sąnariu. Kartais pašalinamos ir smulkios ataugos nuo sąnario kremzlės, uždengiant pažeistą vietą odos lopu.
- Punkcijos ir drenažo procedūros: Gydytojas naudoja specialią adatą arba skalpelį norint išsiurbti cistos turinį. Kartoti procedūrą gali tekti kelis kartus, kol cista sumažėja.
- Hormonų arba sklerozuojančios medžiagos injekcija: Po drenažo į cistą suleidžiamas preparatas, kuris mažina gumbelio dydį.
- Krioterapija: Po cistos išvalymo naudojamas skystas azotas gumbeliui užšaldyti, taip užkertant kelią naujo skysčio kaupimuisi.
- Anglies dioksido lazerio ar infraraudonųjų spindulių terapija: Šios procedūros sunaikina cistos pagrindą.
- Fotodinaminė terapija: Po drenažo į gumbą suleidžiama šviesai jautri medžiaga, vėliau cista pašalinama lazerio spinduliu.
Mioksoidinės cistos eiga ir prognozė
Šios cistos dažniausiai nesukelia didesnių nepatogumų. Kai kuriais atvejais jos gali išlikti ilgiau arba vėl pasikartoti po pašalinimo. Svarbu žinoti, kad kai kurie gydymo būdai gali palikti randų, sukelti skausmą ar patinimą, laikinai paveikti sąnario judrumą.
Mioksoidinės cistos po gydymo linkusios atsinaujinti, tačiau chirurginis pašalinimas, kai išpjaunama ir cistos pagrindas, turi mažiausią riziką – pasikartojimas pastebimas tik apie 2% atvejų. Tarp neinvazinių metodų itin efektyvi laikoma fotodinaminė terapija – vieno tyrimo duomenimis, po šio gydymo net po 18 mėnesių nė vienam pacientui cista neatsinaujino.
Kitų gydymo būdų sėkmė gali svyruoti – atsinaujinimo tikimybė siekia nuo 14 iki 70%, priklausomai nuo taikytos procedūros ar gydytojo metodo.
