Miksogeninis liposarkoma – tai itin retas navikas, išsivystantis iš riebalinių ląstelių. Dažniausiai ši liga pasireiškia 20–40 metų amžiaus žmonėms, tačiau daugelis sergančiųjų ne iš karto pastebi jokių simptomų. Navikas gali ilgai augti nepastebėtas, o pirmieji požymiai dažniausiai tampa matomi, kai susiformuoja ryškus gumbas po oda, dažniausiai rankose arba kojose. Ligą galima gydyti chirurginiu būdu, chemoterapija ir spinduline terapija.
Miksogeninės liposarkomos ypatumai
Šios rūšies liposarkomos dažniausiai auga gana lėtai ir nėra linkusios plisti agresyviai. Vis dėlto yra mišrių atvejų, kai navike būna ir „apvaliųjų ląstelių“. Tokiais atvejais gydytojai diagnozuoja miksogeninę/apvaliųjų ląstelių liposarkomą (MRCLS), kuri pasižymi didesne išplitimo tikimybe į šalia esančius audinius, tokius kaip raumenys ar oda. Kartais navikas gali atsirasti kauluose (pvz., dubens ar stuburo srityje) arba netgi svarbiuose organuose – širdyje, plaučiuose ar stemplėje.
Ligos paplitimas
Miksogeninė liposarkoma – viena iš rečiausių vėžio rūšių. Ji sudaro tik apie 15–30 % visų liposarkomų. Ši liga diagnozuojama nedaugeliui žmonių – iš visų liposarkomos atvejų vos kelios dešimtys procentų yra šios rūšies.
Miksogeninės liposarkomos simptomai
- Ryškus, apčiuopiamas mazgas ar guzas po oda.
- Lokalus arba difuzinis skausmas.
- Bendras nuovargis, energijos trūkumas.
- Pykinimas.
- Netikėtas, nepaaiškinamas svorio kritimas.
Dažnai pirmuosius simptomus žmogus pastebi tik tada, kai navikas jau būna užaugęs pakankamai didelis, kad pradėtų trikdyti aplinkinius audinius arba matytis paviršiuje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios miksogeninės liposarkomos atsiradimo priežastys iki šiol nėra žinomos. Tyrimai rodo, kad dauguma sergančiųjų turi genetinių pakitimų, dėl kurių normalios ląstelės ima transformuotis į vėžines ir sudaro auglį. Be to, pastebėta, kad didesnė rizika susirgti šia ar kitomis sarkomomis kyla tiems asmenims, kurie jau anksčiau buvo gydyti spinduline terapija dėl kitų vėžio formų.
Diagnostika ir tyrimai
Gydytojai, įtardami miksogeninę liposarkomą, pradeda nuo išsamios apžiūros ir pokalbio apie paciento sveikatos pokyčius. Diagnozuojant taikomi įvairūs tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT) padeda aptikti navikų vietą, jų dydį ir nustatyti artumą gyvybiškai svarbiems organams.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) leidžia tiksliau įvertinti, kaip navikas veikia nervus, kraujagysles bei raumenis.
- Biopsija – naviko audinio paėmimas ir ištyrimas mikroskopu.
- Molekuliniai ir genetiniai testai, kurie patvirtina, ar navikas yra būtent miksogeninės liposarkomos tipas.
Gydymo metodai
Šios ligos gydymas dažniausiai apima vieną arba kelis skirtingus būdus:
- Chirurginis gydymas – pašalinamas navikas kartu su dalimi sveiko audinio aplink jį, kad būtų sunaikintos visos vėžinės ląstelės.
- Spindulinė terapija dažnai taikoma norint sumažinti naviką prieš operaciją arba po jos, jei tikslas – sumažinti atkryčio riziką.
- Dažnai gali būti paskirta ir chemoterapija – ypač tada, kai chirurginiu būdu neįmanoma pašalinti viso auglio arba liga išplitusi plačiau.
Galimos gydymo komplikacijos
Po gydymo gali pasitaikyti įvairių komplikacijų:
- Reakcija į nejautrą.
- Kraujavimas.
- Lėtai gyjančios pooperacinės žaizdos.
- Infekcijos.
- Sveikų audinių ar organų pažeidimas.
- Išliekantis skausmas, kurio nepavyksta numalšinti įprastais vaistais.
Ar galima išvengti ligos?
Šiuo metu nėra patikimų būdų, kaip užkirsti kelią miksogeninei liposarkomai. Didžiausią riziką susirgti dažniausiai turi žmonės, kuriems buvo taikyta spindulinė terapija gydant kitas vėžio rūšis, tačiau šis gydymo būdas dažnai būtinas kitų navikų kontrolei.
Ligos eiga ir prognozė
Miksogeninė liposarkoma gali būti visiškai pašalinta ir pasiekti remisiją – tai reiškia, kad ligos požymių kol kas nėra. Visgi, liga gali atsinaujinti ir po kurio laiko grįžti, todėl būtina nuolatinė stebėsena.
Prognozė priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje buvo rastas navikas, ar pavyko jį pilnai pašalinti, ar liga išplitusi. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami, kai liga gydoma dar iki tol, kol vėžys nespėjo išplisti.
Išgyvenamumas
Statistikos duomenimis, 5 metų po diagnozės išgyvena apie 92 % pacientų. Po 12 metų šis rodiklis sumažėja iki 55 %. Verta prisiminti, kad šie skaičiai yra tik apibendrinimai, o kiekvienas atvejis individualus – dėl savo būklės ir galimų prognozių visada verta pasitarti su gydytoju.
Ką svarbu žinoti po gydymo?
Po gydymo svarbu nuolat lankytis pas gydytoją ir stebėti sveikatą. Miksogeninė liposarkoma gali grįžti toje pačioje vietoje arba atsirasti kitur. Reguliarios apžiūros ir gydytojo rekomenduoti tyrimai leidžia laiku pastebėti pakitimus ir užtikrinti, kad liga būtų kontroliuojama.
