Millerio-Fišerio sindromas – tai reta nervų sistemos liga, kai žmogaus imuninė sistema pradeda pulti savo pačio nervus. Dažniausiai pirmieji simptomai jaučiami veido srityje – ypač paveikiami akių judesius valdantys nervai, todėl žmogui pasidaro sunku judinti akis. Ši būklė taip pat gali pabloginti koordinaciją, sutrikdyti refleksus, o požymiai dažnai išryškėja po persirgtos bakterinės ar virusinės infekcijos.
Kas gali susirgti Millerio-Fišerio sindromu?
Šia liga gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau pastebėta, kad didesnė rizika kyla tiems, kurie yra vyresni nei 55 metų, vyrams (ši liga jiems diagnozuojama dvigubai dažniau nei moterims) ir Azijos kilmės asmenims.
Ligos priežastys
Millerio-Fišerio sindromas atsiranda, kai žmogaus imunitetas sureaguoja į infekciją ir klaidingai ima pulti savo nervų sistemą, vietoje to, kad naikintų pačią infekciją. Dažniausi šį procesą sužadinantys sukėlėjai yra tokios bakterijos ir virusai kaip Campylobacter, Haemophilus influenzae, ŽIV, Epšteino-Baro virusas bei Zika virusas.
Nors yra manoma, kad šis sindromas gali paveldėti, atvejų, kai šeimoje serga keli asmenys, pasitaiko ypač retai.
Palyginimas su Galjeno-Barė sindromu
Millerio-Fišerio sindromas yra viena iš Galjeno-Barė sindromo atmainų. Pastarasis, kaip ir Millerio-Fišerio sindromas, yra autoimuninė liga, dažnai suaktyvėjanti po infekcijos. Vis dėlto, jų eiga ir simptomai kiek skiriasi: Millerio-Fišerio sindromas paprastai pradeda pasireikšti paviršutinėje kūno dalyje, dažnai veide, o Galjeno-Barė sindromas – apatinėse galūnėse, pamažu išplintantis į viršų. GBS dažnesnis nei MFS.
Ar Millerio-Fišerio sindromas užkrečiamas?
Šis neurologinis sutrikimas nėra užkrečiamas, todėl nepersiduoda iš žmogaus žmogui.
Millerio-Fišerio sindromo paplitimas
Ši liga yra itin reta – visame pasaulyje diagnozuojama vos 1–2 atvejai milijonui gyventojų.
Millerio-Fišerio sindromo simptomai
Simptomai dažniausiai prasideda netikėtai ir vystosi per kelias dienas ar savaitę. Didžioji dalis atvejų simptomus pradeda jausti maždaug po 10 dienų nuo infekcijos, tačiau pasitaiko, kad požymiai išryškėja tik po kelių savaičių.
- Nebalansuotas judėjimas, koordinacijos problemos
- Pakitęs ėjimas
- Dvigubas ar neryškus matymas
- Viršutinių vokų nusileidimas arba veido raumenų suglebimas (sunkumai valdant veidą)
- Refleksų sumažėjimas ar praradimas (pėdose, keliuose, rankose)
- Judesių nevyklausumas, negrabumas
- Problemos valdant akių judesius
Kai kuriais atvejais liga gali sukelti ir kvėpavimo sunkumus, raumenų silpnumą galūnėse, sunkumų ryjant ir sumažinti liežuvio jėgą.
Diagnozės nustatymas
Specifinių laboratorinių tyrimų, kurių rezultatais būtų galima vienareikšmiškai patvirtinti Millerio-Fišerio sindromą, nėra. Gydytojas išsamiai įvertina ligonio simptomus, atlieka fizinę apžiūrą bei analizuoja asmeninę sveikatos istoriją. Praneškite gydytojui, jei pastaruoju metu sirgote infekcine liga.
Siekiant padėti nustatyti diagnozę, gali būti atliekami šie papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai – ieškoma padidėjusio tam tikrų imunoglobulinų kiekio
- Elektromiografija – matuojama, kaip raumenys reaguoja į nervinius signalus
- Nervų laidumo tyrimas – vertinamas signalo perdavimo greitis nervais
- Juosmens punkcija (spinalinis tyrimas) – tikrinamas stuburo skysčio antikūnių kiekis
Gydymo galimybės
Šiuo metu Millerio-Fišerio sindromas nėra pilnai išgydomas, bet yra būdų, padedančių sulėtinti ar sustabdyti imuninės sistemos veiklą prieš nervus. Dažniausiai taikomi metodai:
- Infuzijos imunoglobulinais – į veną leidžiami atskirti antikūnai iš donorų plazmos, siekiant apriboti destruktyvią imuninę reakciją
- Plazmos mainai (plazmaferezė) – kraujas filtruojamas, pašalinant kenksmingus antikūnius kartu su plazma
- Reabilitacijos terapija – kineziterapeutų ar ergoterapeutų pagalba siekiama atgauti stiprumą, lankstumą, koordinaciją, išmokstama technikų kasdieniams veiksmams gerinti
Prevencija
Šiuo metu nėra būdo visiškai apsisaugoti nuo Millerio-Fišerio sindromo, tačiau galima sumažinti infekcinių ligų riziką. Svarbiausi žingsniai:
- Nesilankyti pas sergančius ar sloguojančius asmenis
- Prisidengti burną ir nosį kosint ar čiaudint
- Dažnai valyti liečiamus paviršius
- Neliesti veido neplaunant rankų
- Rankas plauti dažnai arba naudoti dezinfekcinius skysčius
Ligos eiga ir prognozė
Gavus tinkamą gydymą, dauguma sergančiųjų Millerio-Fišerio sindromu sveiksta gerai. Liga labai retai sukelia rimtų ar ilgalaikių komplikacijų. Dauguma pacientų grįžta į įprastą gyvenimą per 2–6 mėnesius nuo gydymo pradžios.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote, kad sutriko jūsų refleksai, koordinacija ar raumenų darbas, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Pažymėtina, kad Millerio-Fišerio sindromo simptomai gali būti panašūs į kitų nervų ir raumenų ligų požymius, todėl svarbu juos neignoruoti.
