Mitralinio vožtuvo prolapsas – tai viena dažniausių vožtuvų ligų, kuri pasitaiko 2–3 proc. žmonių. Dažnai ši būklė nepastebima, nes net ir pakitusios vožtuvo sandaros širdis geba tinkamai dirbti. Vis dėlto kai kuriems žmonėms išryškėja simptomai arba atsiranda didesnių sveikatos problemų, kurioms gali prireikti specifinio gydymo, o retais atvejais – net chirurginio įsikišimo.
- 1.Kas yra mitralinio vožtuvo prolapsas?
- 2.Mitralinio vožtuvo prolapso simptomai
- 3.Prolapso priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Galimos komplikacijos
- 5.Kaip nustatoma ši diagnozė?
- 6.Mitralinio vožtuvo prolapso gydymo galimybės
- 7.Kada būtinas gydymas ar operacija?
- 8.Prevencija: kaip saugotis ir stiprinti širdį?
- 9.Gyvenimas su mitralinio vožtuvo prolapsu
- 10.Gyvenimo prognazė: ko tikėtis?
- 11.Klausimai gydytojui
- 12.Dažniausi klausimai apie ligą
Kas yra mitralinio vožtuvo prolapsas?
Mitralinis vožtuvas reguliuoja kraujo tėkmę tarp širdies kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio. Šią svarbią funkciją atlieka dvi plonos vožtuvo burės, kurios kaskart širdies susitraukimo metu atsidaro ir užsidaro: jos leidžia kraujui tekėti iš prieširdžio į skilvelį, o vėliau sandariai užsidaro. Kai dėl struktūrinių pokyčių vožtuvo burės ar jas laikančios stygos tampa per laisvos, vožtuvas nebeužsidaro taip tvirtai, kaip turėtų – dalis kraujo iš kairiojo skilvelio vėl grįžta atgal į prieširdį.
Mitralinio vožtuvo prolapsas vadinamas būtent tada, kai šios burės įlinksta ar „sulinksta“ į kairįjį prieširdį. Toks pakitimas vadinamas prolapsu ir paprastai kyla dėl vožtuvo audinio silpnumo.
Mitralinio vožtuvo prolapso simptomai
Nemaža dalis žmonių apie šią diagnozę net nesužino, nes simptomų nejaučia. Visgi kai kuriems pasireiškia šie požymiai:
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Dusulys fizinio krūvio metu.
- Galvos svaigimas.
- Vangumas ar nuovargis.
- Širdies permušimai, neritmiški dūžiai ar staiga padažnėjęs širdies plakimas.
Simptomų stiprumas nebūtinai atspindi prolapso būklės sunkumą. Kartais net ir ryškiai jaučiant nemalonius pojūčius pati liga nėra pažengusi ar grėsminga. Vis dėlto svarbu apie bet kokius naujus pojūčius pranešti gydytojui.
Prolapso priežastys ir rizikos veiksniai
Mitralinio vožtuvo prolapsą lemia pagrindinių vožtuvo audinių silpnumas – vadinamoji miksomatozinė degeneracija. Konkreti priežastis ne visada žinoma, tačiau pastebima, jog tam tikros paveldimos jungiamojo audinio ligos, tokios kaip Marfano, Ehlerso-Danlos ar Loeys-Dietz sindromai, didina riziką. Moksliniai tyrimai yra nurodę tam tikras su prolapsu siejamas genetines mutacijas.
Vožtuvo pakitimai gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo eigoje. Riziką taip pat padidina reumatinė širdies liga, stuburo iškrypimas (skoliozė) bei kai kurios endokrininės ligos. Prolapsas dažniau nustatomas moterims, tačiau stiprios vožtuvų nepakankamumo (regurgitacijos) rizika didesnė vyrams.
Galimos komplikacijos
Pagrindinė rimta šios būklės komplikacija – mitralinio vožtuvo nepakankamumas. Tai reiškia, kad kraujas grįžta atgal į prieširdį, nes vožtuvas nesandarus. Ryškus vožtuvo nepakankamumas gali privesti prie:
- Širdies nepakankamumo.
- Infekcinio endokardito (širdies vožtuvų uždegimo sukeltas infekcijos).
- Prieširdžių virpėjimo ar kitų širdies ritmo sutrikimų.
- Staigaus širdies sustojimo dėl skilvelinių aritmijų.
- Insulto.
Kuo anksčiau nustatoma vožtuvo nesandarumo grėsmė, tuo geresnės gydymo išeitys.
Kaip nustatoma ši diagnozė?
Diagnozei svarbus gydytojo apžiūros metu girdimas būdingas – „spragtelėjimo“ ir ūžesio garsas per fonendoskopą. Šis požymis dar vadinamas click-murmur sindromu. Be to, gydytojas paprastai aptaria asmeninę ir šeimos sveikatos istoriją, nes prolapsas gali būti paveldimas.
Norėdamas patvirtinti prolapsą ar atmesti kitus vožtuvų pažeidimus, gydytojas užsako specialius širdies tyrimus:
- Širdies echoskopiją – tiek per krūtinės ląstą (transtorakalinę), tiek – jei reikia detalesnių vaizdų – per stemplę (transesofaginę).
- Elektrokardiogramą (EKG).
- Krūtinės ląstos rentgenogramą.
- Rečiau – širdies kateterizaciją.
Mitralinio vožtuvo prolapso gydymo galimybės
Dažniausiai gydyti nereikia, jei vožtuvo sandarumas pakankamas ir simptomai nekankina. Tokiu atveju užtenka reguliariai lankytis pas gydytoją ir kas kiek laiko atlikti echoskopinius tyrimus. Jei pasireiškia tokie sunkesni simptomai kaip ritmų sutrikimai ar dusulys, gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai ar kiti vaistai. Jei yra prieširdžių virpėjimas ar buvo insultas, gali prireikti kraują skystinančių vaistų.
Didesnės rizikos atvejais, ypač jei ryškėja širdies nepakankamumas ar vožtuvo sandarumo praradimas, tenka apsvarstyti chirurgines galimybes. Atliekami šie gydymo metodai:
- Mitralinio vožtuvo rekonstrukcija (remontas) – leidžia išsaugoti savą vožtuvą ir išvengti kai kurių komplikacijų.
- Mitralinio vožtuvo pakeitimas į mechaninį ar biologinį, jei rekonstruoti nebeįmanoma.
- Mažai invazinė vožtuvo rekonstrukcija naudojant mažesnius pjūvius.
- Vožtuvo keitimas per kateterį, kai operacija nevykdoma atvirai širdžiai.
Kokio metodo prireiks, priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos ir vožtuvo būklės. Kartu gali būti sprendžiamos ir kitos širdies ligos, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimas.
Kada būtinas gydymas ar operacija?
Vertinama pagal simptomų stiprėjimą, vožtuvo nesandarumo (regurgitacijos) lygį ir širdies būklės rodiklius (pvz., prieširdžio ar skilvelio padidėjimą, susilpnėjusį kraujo išstūmimą). Jei žmogus ima jausti smarkėjančius negalavimus ar nustatomas aritmijų pavojus, gydymo plano gali būti keičiami ar papildomai svarstoma chirurgija.
Prevencija: kaip saugotis ir stiprinti širdį?
Specifinės priemonės, kaip užkirsti kelią prolapsui, nėra žinomos. Tačiau galima sumažinti įgytų vožtuvų ligų tikimybę, jei:
- Kasdien skiriate laiko fiziniam aktyvumui (pasitarkite dėl krūvio su gydytoju).
- Nevartojate tabako gaminių.
- Renkantis mitybą, pirmenybę teikiate širdžiai palankiems produktams.
- Siekiate palaikyti optimalų kūno svorį.
- Sergate kitomis ligomis (aukštu kraujospūdžiu, diabetu) – laikykitės gydytojo nurodymų ir vartokite paskirtus vaistus.
- Stenkitės sumažinti stresą, pavyzdžiui, užsiimant joga ar kitais raminančiais užsiėmimais.
Šios pastangos ne tik padeda išvengti papildomų širdies problemų, bet ir užtikrina geresnę savijautą prieš ar po bet kokio gydymo, jei jo prireiktų.
Gyvenimas su mitralinio vožtuvo prolapsu
Didžioji dalis žmonių su šia diagnoze gyvena pilnavertį gyvenimą ir nesusiduria su didesnėmis kliūtimis. Tačiau svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir pasitikrinti širdį, nes su metais ar kitomis ligomis vožtuvo būklė gali blogėti. Ypač dažniau vožtuvo veiklos sutrikimai stebimi vyresniame amžiuje – per 65 ar 75 metus, kai širdis per gyvenimą nuvargsta arba atsiranda kitų širdies ligų.
Jei pastebite naujus ar pasunkėjusius simptomus, aptarkite juos su gydytoju. Nesvarbu, ar tai tik lengvas silpnumas, ar intensyvesnis skausmas, svarbu laiku įsivertinti riziką ir atlikti papildomus tyrimus, jei reikės.
Kada riboti fizinę veiklą?
Didžiajai daliai sergančiųjų fizinės veiklos ribojimų nėra, tačiau kai kuriems, turintiems sunkių aritmijų, stiprios regurgitacijos, sumažėjusį kairiojo skilvelio efektyvumą ar praeityje patirtų sąmonės netekimo epizodų, gali būti rekomenduojama vengti tam tikrų krūvių. Dėl konkrečių apribojimų būtina pasitarti su gydytoju – kiekviena situacija vertinama individualiai.
Kaip pasirūpinti savimi?
Kartu su reguliaria gydytojo priežiūra verta vengti širdį apkraunančių veiksnių, tokių kaip alkoholis, tabakas ar svaigalai. Nuosekliai laikantis gydytojo nurodymų ir atliekant patikras, galima sumažinti komplikacijų grėsmę.
Gyvenimo prognazė: ko tikėtis?
Prolapse dažniausiai nesukelia žymesnių sveikatos pablogėjimų ir netrumpina gyvenimo. Tiems, kuriems prireikia chirurginio vožtuvo taisymo, gyvenimo trukmė išlieka tokia pati kaip nesergančiųjų. Visgi sunkaus vožtuvo nesandarumo nediagnozavus ar negydant, prognozė suprastėja – tikimybė netekti gyvybės per pirmuosius metus gali siekti iki 20 proc., o per penkerius metus – iki 50 proc.
Laiku apsilankant pas gydytoją bei atsakingai reaguojant į naujus simptomus galima pasiekti puikių rezultatų ir jaustis saugiai kasdienybėje.
Klausimai gydytojui
- Kokio sunkumo mano prolapsas?
- Kaip tinkamai prižiūrėti savo širdį ir palengvinti simptomus?
- Kaip vyksta siūloma operacija ar procedūra? Kokia reabilitacijos eiga?
- Kaip galiu užkirsti kelią ligos progresavimui?
- Kokias fizines veiklas galiu tęsti, o ko geriau vengti?
- Kaip dažnai reikia atlikti patikras?
- Kur kreiptis, jei reikėtų patarimo ar emocinės paramos?
Dažniausi klausimai apie ligą
Mitralinio vožtuvo prolapsas yra priskiriamas širdies vožtuvų ligoms, kurios menstruoja į širdies ir kraujagyslių ligų grupę. Paprastai šios ligos pasireiškia vožtuvo audinio elastingumo pakitimais – vožtuvo burės tampa minkštesnės, „linksta“, todėl dažnai prolapsas dar vadinamas „lanksčiojo vožtuvo sindromu“.
