Monocitozė – tai būklė, kai kraujyje randama padidėjusi monocitų koncentracija. Monocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, svarbi apsaugai nuo bakterijų, virusų ir kitų organizmui kenksmingų medžiagų. Dažniausiai aukštas monocitų kiekis rodo reakciją į uždegimą ar infekciją, nors priežastys gali būti labai įvairios – nuo ilgalaikių lėtinių ligų iki laikino streso ar net fizinio pervargimo.
Kas yra monocitozė?
Monocitozė nustatoma tada, kai monocitų kiekis kraujyje viršija įprastą ribą. Suaugusiems asmenims daugiau nei 1 000 monocitų mikrolitre kraujo (kai jie sudaro per 10 % visų baltųjų kraujo kūnelių) laikoma padidintu kiekiu. Nors ši būklė pati savaime paprastai nesukelia jokių simptomų, ji gali būti svarbus rodiklis ieškant pagrindinės ligos ar sveikatos sutrikimo.
Monocitozės simptomai
Padidėjęs monocitų kiekis retai sukelia specifinių pojūčių ar nemalonių simptomų. Dažniausiai žmogus jaučia jau pagrindinės sukėlusios ligos simptomus:
- Lėtinis ar staigus nuovargis
- Raumenų skausmas ar silpnumas
- Karščiavimas
- Patinimas, uždegimo pojūtis
Kiekvieno žmogaus pojūčiai gali skirtis priklausomai nuo tikslios priežasties.
Kas lemia monocitozę?
Padidėjęs monocitų kiekis dažniausiai fiksuojamas kovojant su ilgalaike infekcija ar uždegimine liga, tačiau priežasčių gali būti daug:
- Mononukleozė
- Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, uždegiminė žarnyno liga ar vilkligė
- Kai kurios onkologinės ligos – pavyzdžiui, leukemija ar limfoma
- Kraujo ląstelių sutrikimai
- Trumpalaikės infekcijos
- Nėštumas
- Streso poveikis
Monocitozės nustatymas dažnai būna pradinis žingsnis ieškant pagrindinės sveikatos problemos.
Monocitozės nustatymas
Tiksliai įvertinti monocitų kiekį galima tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Dažniausiai naudojami šie svarbūs tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas su formulių vertinimu – jis parodo, kiek kraujyje yra įvairių kraujo ląstelių ir leidžia įtarti monocitozę.
- Absoliutus monocitų skaičius – tiksliai apskaičiuoja, ar monocitų kiekis yra per didelis ar normalus.
- Periferinio kraujo tepinėlis – leidžia įvertinti monocitų bei kitų kraujo ląstelių išvaizdą ir struktūrą mikroskopu.
Jei tyrimų metu randama pakitimų, gali būti tiriama ir blužnis, kepenys ar limfmazgiai. Prireikus gydytojas paskirs papildomus, tikslesnius tyrimus, kad išsiaiškintų priežastį.
Gydymo galimybės
Monocitozė paprastai nėra savarankiška liga, tad gydymas nukreiptas į nustatytą pagrindinę priežastį. Galimos gydymo priemonės priklauso nuo to, kas sukėlė padidėjusį monocitų kiekį:
- Antibiotikai, jei nustatyta bakterinė infekcija
- Vaistai nuo uždegimo – pavyzdžiui, kortikosteroidai ar imunosupresantai
- Onkologinių ligų gydymas, įskaitant chemoterapiją ar kamieninių ląstelių transplantaciją
- Gyvensenos pokyčiai: subalansuota mityba, emocinės sveikatos stiprinimas
Ar galima išvengti monocitozės?
Dalis monocitozės priežasčių yra neišvengiamos, nes jos susijusios su įvairiomis ligomis ar uždegiminiais procesais. Tačiau įmanoma sumažinti riziką ir stiprinti imunitetą:
- Venkite produktų, sukeliančių uždegimą – pasvarstykite apie priešuždegiminę mitybą
- Reguliariai mankštinkitės: rekomenduojama per savaitę penkios dienos aerobinių pratimų ir dvi dienos jėgos treniruočių
- Rūpinkitės kokybišku poilsiu, skirkite laiko atsigavimui, ypač jei sergate lėtine liga
- Stenkitės valdyti kasdienį stresą, įtraukdami jums patinkančią veiklą, fizinį aktyvumą ir pakankamą poilsį
- Vartokite alkoholį saikingai, nerūkykite arba stenkitės atsisakyti rūkymo
- Laikykitės rankų higienos, venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis
Perspektyvos
Didelis monocitų kiekis pats savaime nėra liga, tačiau rodo, kad organizmas reaguoja į vieną ar kitą sveikatos pasikeitimą. Suradus tikrąją priežastį, galima pasirinkti tinkamą gydymo ar stebėjimo taktiką ir įvertinti, kaip tai darys įtaką kasdieniam gyvenimui.
Kasdienis gyvenimas ir priežiūra
Padidėjęs monocitų kiekis gali lydėti įvairias būkles, todėl svarbu reguliariai lankytis gydytojo apžiūrose bei laikytis jo nurodymų, jei gydotės dėl jau žinomos ligos. Jei tyrimų atsakymai kelia klausimų ar susirūpinimą, nebijokite kreiptis į savo gydytoją išsamesniam paaiškinimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei žinote, kad sergate būkle, galinčia sukelti monocitozę, jūsų būklė prižiūrima nuolatos, tad lankykitės paskirtuose vizituose. Jei atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų, iš karto kreipkitės į medikus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl man nustatyta monocitozė?
- Ar šis radinys parodo rimtesnę sveikatos problemą?
- Kokie tolimesni tyrimai ar veiksmai gali padėti tiksliai nustatyti priežastį?
- Per kiek laiko paaiškės mano savijautos pokyčių priežastys?
- Jei jau žinau savo diagnozę – ar padidėjęs monocitų kiekis rodo ligos progresavimą?
