Mucinozinė karcinoma yra retas vėžio tipas, kuriam būdinga tai, kad augliai susidaro iš ląstelių, apsuptų mucinu — tokia baltymine medžiaga, kuri natūraliai randama gleivėse. Mucinas padeda organizmo ląstelėms atlikti daugelį svarbių funkcijų. Tačiau šio vėžio atveju mucinas tampa neatsiejama naviko dalimi.
Kuriose kūno vietose pasitaiko mucinozinė karcinoma?
Nors mucinozinė karcinoma gali išsivystyti įvairiuose organuose, dažniausiai ji aptinkama krūtyse — tada ji vadinama kolloidine karcinoma. Taip pat šis vėžys gali pasitaikyti plaučiuose, storojoje ar tiesiojoje žarnoje, rečiau — kiaušidėse ar gimdoje.
Pagrindiniai skirtumai tarp mucinozinės karcinomos tipų
Mucinozinė karcinoma gali pasireikšti dviem formomis. Jei navike aptinkamos tik mucinu apsuptos vėžinės ląstelės, vėžys vadinamas grynąja mucinozine karcinoma. Kai be šių ląstelių randama ir kitų vėžio tipų ląstelių, tai jau vadinama mišriąja mucinozine karcinoma.
Kuo skiriasi adenokarcinoma ir mucinozinė karcinoma?
Adenokarcinoma prasideda gleivinės liaukose, kurios gamina gleives, dažniausiai — virškinamajame trakte. Tuo tarpu mucinozinė karcinoma formuojasi iš mucinu apsuptų ląstelių, o pats mucinas įneša savo dalį į naviko struktūrą.
Kiek dažnai nustatoma mucinozinė karcinoma?
Šis vėžio tipas laikomas gana retu. Dažniausiai pasitaiko krūties vėžyje — apie 7 % visų atvejų sudaro mucinozinė karcinoma. Kitose vietose nustatoma rečiau:
- Kiaušidžių vėžyje — apie 3 % atvejų.
- Plaučių vėžyje — mažiau nei 5 % atvejų.
- Tiesiosios žarnos vėžyje — apie 9 % atvejų.
- Gimdos (endometriumo) vėžyje — mažiau nei 10 % atvejų.
- Storosios žarnos vėžyje — apie 15 % atvejų.
Simptomai ir priežastys
Mucinozinės karcinomos priežastys
Paprastai vėžys susiformuoja dėl to, kad ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir nesuyra įprastu būdu. Nors tikslios mucinozinės karcinomos atsiradimo priežastys nėra žinomos, išskiriama keletas rizikos veiksnių:
- Amžius — kai kurių organų vėžio rizika auga su metais.
- Aplinka — kontaktas su tam tikrais chemikalais ar dūmais.
- Paveldimumas — jei šeimoje yra sirgusių vėžiu.
- Genetika — tam tikri genų pokyčiai (mutacijos).
- Gyvensena — mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis riebios ar mažai skaidulų turinčios mitybos pasirinkimas, alkoholis.
Mucinozinės karcinomos simptomai
Ligos požymiai dažnai priklauso nuo naviko lokalizacijos. Krūtyse pirmasis ženklas gali būti gumbelis audinyje. Taip pat galima pastebėti:
- Skausmą krūtyje ar pažastyje.
- Krūties dydžio ar formos pakitimus.
- Išskyras iš spenelio.
- Odos patinimą, susitraukimą ar duobutes.
Jei navikas išsivysto storosios ar tiesiosios žarnos srityje, būdingi šie simptomai:
- Pilvo skausmas ar spazmai.
- Kraujas išmatose ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
- Išmatų konsistencijos ar dažnumo pokyčiai: vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas bei silpnumas.
Mucinozinė karcinoma, susiformavusi plaučiuose, gali sukelti:
- Skausmą krūtinėje.
- Užsitęsusį kosulį.
- Kraują atkosėjant.
- Sutrikusį kvėpavimą, užkimimą, galvos skausmus.
Diagnozės nustatymas
Mucinozinės karcinomos diagnozei gali būti taikomi įvairūs tyrimai — priklausomai nuo to, kur įtariamas navikas:
- Vaizdiniai tyrimai: ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT).
- Mamograma — dažniausiai naudojama krūties audinių įvertinimui.
- Biopsija: paimamas audinių mėginys tolimesniam tyrimui laboratorijoje.
Gydymo galimybės
Kaip bus gydomas mucinozinės karcinomos atvejis, priklauso ir nuo naviko tipo, ir nuo jo išplitimo stadijos bei paciento bendros sveikatos būklės. Ankstyvos stadijos (I, II ar III) navikai paprastai būna vienoje kūno vietoje, o vėlyva stadija (IV) reiškia, kad vėžys jau išplitęs į kitus organus.
Mucinozinė karcinoma dažniausiai pasižymi mažesniu agresyvumu nei dauguma kitų vėžio tipų. Gydymui gali būti taikoma:
- Hormonų terapija — ypač efektyvi krūties navikų atvejais, kai sumažinami estrogenų kiekiai organizme.
- Chirurginis naviko šalinimas.
- Cheminė terapija — vaistai, naikinantys vėžines ląsteles.
- Spindulinė terapija — navikų augimo stabdymas ar vėžinių ląstelių naikinimas.
- Tikslinė terapija — medikamentai, veikiantys specifines vėžio ląstelių savybes.
- Imunoterapija — vaistai, padedantys imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su vėžiniais pokyčiais.
Kaip sumažinti riziką susirgti mucinozine karcinoma?
Visiškai užkirsti kelio mucinozinės karcinomos vystymuisi neįmanoma, tačiau galima imtis priemonių, mažinančių bendrą onkologinių ligų riziką:
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį pagal savo amžių ir sudėjimą.
- Valgykite subalansuotą maistą: daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, baltymų, nesočiųjų riebalų.
- Reguliariai judėkite — derinkite jėgos ir ištvermės treniruotes.
- Venkite alkoholio pertekliaus, mažinkite apdorotos mėsos vartojimą.
- Rinkitės saugias elgsenas — turėkite atsakingą požiūrį į lytinius santykius, niekada nenaudokite bendrų adatų ar instrumentų.
- Meskite rūkyti.
Ligos eiga ir prognozė
Gera naujiena — daugelis mucinozinės karcinomos atvejų yra kontroliuojami. Šį vėžį įprastai sunkiau plinta į limfmazgius ir kitus organus nei kitų rūšių navikai, o grynosios mucinozinės karcinomos prognozė geresnė nei mišrios formos. Tyrimai rodo, kad penkerių metų išgyvenamumas sergant grynąja mucinozine karcinoma gali siekti beveik 100 %.
Po aktyvaus gydymo yra itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad laiku būtų pastebėti galimi ligos atkryčio ženklai ar kitos sveikatos problemos.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar mano atvejis — grynoji, ar mišrioji mucinozinė karcinoma?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kokie gydymo variantai yra tinkamiausi?
- Kokia yra tikimybė, kad liga gali atsinaujinti po gydymo?
Papildoma informacija apie mucinozinę krūties karcinomą
Paprastai mucinozinė krūties karcinoma, ypač grynoji jos forma, laikoma mažiau agresyvia nei kiti šio organo vėžiai. Nors galimybė išplisti į kitus audinius egzistuoja, ji nėra tokia didelė kaip kai kurių kitų onkologinių ligų.
