Nerimastingas vaikas gali sukelti daug bejėgiškumo jausmo – norisi kuo greičiau nuraminti, bet ne visada aišku, nuo ko pradėti. Savęs nuraminimo įgūdžių mes negimstame mokėdami: jų išmokstame palaipsniui. Auginant nerimaujantį vaiką tenka atlikti dvi užduotis vienu metu – padėti jam nusiraminti čia ir dabar bei mokyti, kaip tai daryti pačiam ateityje.
Šiek tiek nerimo vaikystėje yra visiškai normalu. Pasaulis kartais kelia įtampą bet kam, o vaikams tai gali būti dar sunkiau: jie turi mažiau gyvenimiškos patirties, menkiau supranta, kas vyksta aplink, yra fiziškai mažesni ir dažnai negali kontroliuoti situacijų. Visa tai gali sustiprinti nerimo reakcijas.
Nerimo požymiai: kada tai daugiau nei paprasta baimė?
Skaičiuojama, kad maždaug vienas iš aštuonių vaikų patiria nerimo sutrikimą. Tačiau ne kiekviena baimė reiškia sutrikimą. Skirtumas dažniausiai slypi ne pačioje emocijoje, o jos intensyvume ir poveikyje kasdienybei.
Nerimo sutrikimų sąvoka apima kelias būkles – pavyzdžiui, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ar panikos sutrikimą. Vaikams, patyrusiems stiprų sukrėtimą (pavyzdžiui, avariją), kartais gali būti nustatomas potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Atkreipkite dėmesį, ar vaiko rūpestis toks didelis, kad pradeda trukdyti įprastam gyvenimui. Viena situacija – vaikas išsigąsta didelio šuns. Kita – kai jis dėl baimės atsisako išeiti iš namų, nes „gal“ pamatys šunį. Tokiais atvejais nerimas ima riboti kasdienę veiklą.
Nerimas neretai pasireiškia ir kūno simptomais. Pavyzdžiui, gausus prakaitavimas, alpimo jausmas ar pojūtis, tarsi trūktų oro ar „spaustų gerklę“, gali būti susiję su nerimo ar panikos epizodu.
Ką daryti, jei įtariate nerimo sutrikimą?
Jei nerimas atrodo nuolatinis, stiprus arba trukdo mokyklai, miegui, santykiams ir kasdieniams dalykams, verta suplanuoti vizitą pas gydytoją. Specialistas peržiūrės vaiko sveikatos istoriją ir įvertins, ar simptomams nėra medicininės priežasties. Esant poreikiui, šeima gali būti nukreipta pas psichikos sveikatos ar elgesio specialistą.
Nerimą patiriantiems vaikams taikomi įvairūs pagalbos būdai – nuo terapijos iki gydymo vaistais (kai tai būtina). Be to, kai kurie papildomi, kasdieniai metodai gali padėti mažinti įtampą ir stiprinti savireguliacijos įgūdžius.
Natūralūs būdai padėti vaikui nusiraminti
Joga ir kvėpavimo pratimai
Kas tai? Lėti, švelnūs judesiai kartu su sąmoningu kvėpavimu ir dėmesio sutelkimu.
Kodėl tai gali padėti? Nerimo metu kūnas dažnai pereina į „pavojaus režimą“ – kvėpavimas tampa paviršutiniškas, greitesnis. Tai gali dar labiau palaikyti įtampą. Jogoje vaikai mokosi kvėpuoti „pilvu“: įkvėpimo metu aktyviau dirba diafragma, plaučiai prisipildo giliau. Toks kvėpavimas siejamas su ramesne organizmo būsena – gali sulėtėti širdies ritmas, mažėti įtampa, lengviau grįžti į ramumą.
Nuo ko pradėti? Išbandykite kartu – vaikams dažnai lengviau mokytis, kai šalia dalyvauja tėvai. Rinkitės paprastas, žaismingas pozas, kurias lengva išlaikyti, ir labiausiai akcentuokite lėtą, tolygų kvėpavimą bei ramų pozų laikymą.
Meno terapijos principai namuose
Kas tai? Kūrybinė veikla (piešimas, lipdymas, tapyba ir pan.), padedanti vaikui atsipalaiduoti ir išreikšti emocijas ne žodžiais.
Kodėl tai gali padėti? Ne visi vaikai geba tiksliai įvardyti, ką jaučia, arba nori apie tai kalbėti. Kūryba suteikia saugų kanalą išreikšti vidinę įtampą. Be to, pats procesas – spalvos, faktūros, judesys – gali būti raminantis ir padėti „įsižeminti“ dabarties akimirkoje.
Nuo ko pradėti? Laikykite priemones lengvai pasiekiamas ir pakvieskite vaiką kurti tada, kai jam norisi. Svarbiausia – ne rezultatas, o pats kūrimo procesas: smalsumas, bandymas, žaidimas.
Gilus spaudimas (deep pressure) ir „apkabinimo“ efektas
Kas tai? Švelnus, bet tvirtas spaudimas kūnui, kuris gali būti sukuriamas specialiomis liemenėmis, sunkesnėmis priemonėmis arba kitais saugiais būdais.
Kodėl tai gali padėti? Dalis vaikų nusiramina gavę aiškų, pastovų kūno „grįžtamąjį ryšį“ per spaudimą. Panašų efektą jie kartais patiria per nuoširdų apkabinimą – įtampa gali sumažėti gana greitai, ypač jei vaikui toks kontaktas priimtinas.
Nuo ko pradėti? Yra įvairių priemonių, sukurtų „suspaudimo“ pojūčiui. Namuose kai kurie tėvai švelniai įvynioja vaiką į antklodę kaip į kokoną (tik trumpam, nepaliekant vaiko be priežiūros), jei vaikui tai patinka ir jis jaučiasi saugiai. Visada svarbu paisyti vaiko ribų: jei spaudimas nemalonus, jo nereikėtų taikyti.
