Nėštumo netektys visada sukrečia, o viena iš skaudžiausių – vaisiaus žūtis po 20 nėštumo savaitės, medicinoje vadinama negyvagimystė. Dažnai apie šią būklę galvojame kaip apie vieną, staigerą akimirką, kai gimęs kūdikis nebeturi širdies plakimo. Tačiau daugeliu atvejų vaisiaus mirtis įvyksta dar gimdoje, prieš prasidedant gimdymui. Dauguma atvejų net neprasideda sąrėmiais ar gimdymo procesu – diagnozė nustatoma visai netikėtai, dar prieš numatytą gimdymo terminą.
Negyvagimystės rūšys
Gydytojai negyvagimystes skirsto pagal tai, kuriame nėštumo etape žūsta vaisius:
- Ankstyva negyvagimystė – iki 27 nėštumo savaitės.
- Vėlyva negyvagimystė – nuo 28 iki 36 savaitės.
- Negyvagimystė termino metu – 37 savaitę ar vėliau.
Kaip dažna yra negyvagimystė?
Negyvagimystės paplitimas labai priklauso nuo šalies, sveikatos sistemos išvystymo ir galimybių gauti kokybišką nėštumo priežiūrą. Mažiau išsivysčiusiuose regionuose suskaičiuojama net iki 22 negyvagimysčių 1000 gimdymų, tuo tarpu ekonomiškai stipresnėse šalyse šis skaičius kur kas mažesnis – kai kur vos keli atvejai, tenkantys 1000 gimdymų. Vis dėlto net ir pažengus nėščiųjų priežiūrai dar yra nemažai iššūkių, siekiant kiekvienai moteriai užtikrinti vienodas galimybes išvengti tokių skaudžių netekčių.
Kas turi didesnę negyvagimystės riziką?
Negyvagimystė gali ištikti bet kurį nėštumą, tačiau tam tikros aplinkybės gali riziką padidinti:
- Amžius – didesnė tikimybė paauglėms ir moterims nuo 35 metų.
- Esamos ligos – ypač diabetas, aukštas kraujospūdis, kraujo krešėjimo sutrikimai, sutrikusi skydliaukės veikla, vilkligė ar nutukimas.
- Daugiavaisis nėštumas (dvyniai ar daugiau).
- Ankstesni nėštumo sunkumai – pavyzdžiui, ankstesnės negyvagimystės, priešlaikiniai gimdymai.
- Žalingi įpročiai – kvaišalų vartojimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas žymiai padidina riziką; rizika dar padidėja, jei jie vartojami kartu.
- Didelis stresas, finansiniai ar šeiminiai sunkumai.
- Apribotos galimybės gauti nėštumo priežiūrą, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir socialinės aplinkos veiksnių.
Negyvagimystės priežastys
Nereta atveju gydytojas negali tiksliai nurodyti, kodėl įvyko negyvagimystė. Priežastys dažnai būna sudėtingos, apimančios motinos, vaisiaus ar juos jungiančių audinių sveikatos problemas.
Infekcijos
Infekcijos – dažna priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek vystymosi stadijoje esančiose šalyse. Apie pusę visų negyvagimysčių besivystančiose šalyse ir apie ketvirtadalį – ekonomiškai pažengusiose gali nulemti virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos. Kartais infekcijos būna besimptomės, todėl būsima mama gali net nežinoti, kad kažkas negerai, kol ištinka komplikacijos.
Laiku ir kokybiška nėščiųjų priežiūra gali sumažinti infekcija lemtos negyvagimystės riziką.
Placenta ir virkštelė
Gyvybiškai svarbus organas, placenta, per virkštelę tiekia kūdikiui būtinus maisto medžiagų ir deguonies. Jeigu placenta ar virkštelė nustoja tinkamai funkcionuoti, vaisiui gali pritrūkti gyvybės išteklių.
Placenta gali atsiskirti nuo gimdos (vadinama placentos atšoka) – ši būklė nulemia iki penktadalio negyvagimysčių. Kitas pavojus – susisukusi ar susipainiojusi virkštelė, kuri užblokuoja deguonies patekimą ir sukelia iki dešimtadalio tokių atvejų.
Vaisiaus raida ir genetiniai defektai
Kartais negyvagimystę lemia įgimti apsigimimai ar genetiniai pakitimai, kai vaisiaus organai nesivysto normaliai. Taip pat pasitaiko, kad vaisius gimdoje nustoja augti reikiamu tempu – ši būklė vadinama gimdos augimo sulėtėjimu ir yra viena dažnesnių negyvagimystės priežasčių.
Nėštumo komplikacijos, susijusios su motinos sveikata
Ligos, tokios kaip diabetas, vilkligė, aukštas kraujospūdis, nutukimas ar kraujo ligos padidina komplikacijų per nėštumą riziką. Tačiau turint tokių būklių, su gydytojo pagalba dažnai galima sumažinti pavojus.
- Preeklampsija (aukštas kraujospūdis, pasireiškiantis po antros nėštumo pusės).
- Cholestazė – kepenų liga, besiformuojanti nėštumo pabaigoje.
- Priešlaikinis gimdymas (iki 37 savaitės).
- Ankstyvas vaisiaus vandens nutekėjimas.
Simptomai
Pagrindinis negyvagimystės ženklas – pastebimai sumažėję ar nutrūkę vaisiaus judesiai. Kai kurios moterys jaučia pilvo skausmus ar kraujavimą. Šie požymiai nebūtinai reiškia negyvagimystę, tačiau pajutus tokius pakitimus būtina kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Negyvagimystės diagnozė
Daugeliu atvejų vaisiaus žūtis nustatoma dar prieš gimdymą. Gydytojas atliks ultragarso tyrimą, norėdamas įsitikinti, ar vaisiaus širdis plaka.
Kas padeda išsiaiškinti priežastį?
Daug šeimų nori žinoti, kodėl šis įvykis ištiko – tai gali padėti lengviau gedėti, pasirengti vėlesniems nėštumams ar suprasti galimą riziką. Dažnai atliekama vaisiaus, virkštelės ar placentos tyrimai. Įprastai šie tyrimai apima infekcijos testus, kraujo tyrimus, genetinių anomalijų paiešką iš virkštelės audinio. Kai kuriais atvejais siūloma atlikti autopsiją – specialų tyrimą, kurio metu atidžiai apžiūrimi vaisiaus organai.
Ar verta rinktis autopsiją?
Sprendimas dėl autopsijos labai individualus ir emociškai sudėtingas. Kai kurie tėvai nori sužinoti priežastį, kiti šio sprendimo vengia dėl emocinių ar finansinių priežasčių. Autopsija dažnai būna pati veiksmingiausia priemonė išaiškinti negyvagimystės priežastį, kas ypač svarbu, jei ateityje norima sėkmingo nėštumo.
Ką daryti po vaisiaus žūties?
Po šios netekties gydytojai rekomenduos saugiausią vaisiaus pašalinimo būdą. Procesas dažnai primena įprastą gimdymą – moteriai siūlomos vaistinės priemonės arba patariama laukti natūralių sąrėmių, kurie paprastai prasideda per dvi savaites po vaisiaus žūties. Jeigu gresia komplikacijos motinos sveikatai, gali būti atliekamas cezario pjūvis, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
Emocinė parama po gimdymo
Artimieji, ligoninės personalas gali pasiūlyti laikyti kūdikį rankose, pasiimti atminimo ženklus – pavyzdžiui, plauko sruogą ar gimimo liudijimą su pėdų atspaudais. Svarbiausia – skirti tiek laiko, kiek reikia prisitaikyti, išgyventi netektį ir nedvejoti kreiptis pagalbos į aplinkinius.
Ar galima pieno gamyba?
Pienas paprastai pradeda gamintis per kelias dienas po gimdymo. Jei norima šį procesą sustabdyti, tam skiriami vaistai arba leidžiama, kad gamyba liautųsi natūraliai. Sprendimą reikėtų priimti pasitarus su gydytoju.
Kaip sumažinti negyvagimystės riziką?
Dažniausiai negyvagimystės išvengti visiškai neįmanoma – riziką dažnai lemia sveikatos sutrikimai ar komplikacijos, kurių kontroliuoti neįmanoma. Tačiau yra būdų, kaip pagerinti savo ir kūdikio sveikatos perspektyvą:
- Venkite alkoholio, narkotinių medžiagų ir tabako.
- Racionaliai keiskite mitybą – nėštumo metu svarbu valgyti daugiau kaloringo ir maistingo maisto, vengti galimų infekcijų šaltinių.
- Pasistenkite pasiekti ir išlaikyti sveiką kūno svorį dar prieš pastojant.
- Saugokitės infekcijų – plaukite rankas, kruopščiai ruoškite maistą, laikykitės visų rekomenduotų skiepų grafikų.
- Apie 26–28 nėštumo savaitę pradėkite fiksuoti vaisiaus judesius – jei pastebėsite pokyčių, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Miegokite ant šono, ypač nuo 28 savaitės. Tai sumažina riziką palyginti su miegojimu ant nugaros.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją, atlikite reikiamus tyrimus, ultragarsinius ar širdies veiklos stebėjimus, ypač jei esate rizikos grupėje.
- Nedelskite pranešti apie bet kokius neįprastus pilvo skausmus ar kraujavimą nėštumo metu.
Perspektyvos po negyvagimystės
Nors netektis skaudi, dauguma moterų ir šeimų vėliau susilaukia sveikų kūdikių. Jei negyvagimystę lėmė genetinė ar virkštelės problema, yra šiek tiek didesnė rizika pasikartojimui. Jei priežastis buvo specifinė liga ar sutrikimas, kitoje nėštumo metu tikimybė taip nutikti dažniausiai tebėra vos apie 3 procentus.
Skirtingi tyrimai rodo, kad po metų pertraukos, laukimas iki kito nėštumo gali padėti sumažinti nerimą ir depresiją ateityje, tačiau kiekviena šeima turi rasti sau tinkamą laiką – tiek fiziškai, tiek emociškai. Apie planus tapti tėvais po šios netekties būtina pasikalbėti su savo gydytoju ir įvertinti individualias rizikas.
Kaip pasirūpinti savimi po patirtos negyvagimystės?
Skirkite sau tiek laiko, kiek reikia – kiekvienas žmogus išgyvena netektį savaip. Vienam norėsis palaikymo iš šeimos, artimųjų ar net surengti atsisveikinimo ceremoniją. Kitam – pabūti vienam, pasiimti laikiną atokvėpį nuo kasdienių rūpesčių, susitelkti į emocinį gijimą.
Pokalbiai su specialistais ar nėštumo netektį išgyvenančių grupės gali būti labai naudingi. Nepamirškite – net jei nėštumas nutrūko ankstyvoje ar vėlyvoje stadijoje, ryšys su kūdikiu buvo tikras ir stiprus. Labai normalu po šios patirties patirti depresijos, net potrauminio streso požymius – net ir tokiu atveju būtina ieškoti profesionalios pagalbos.
