Necrotizuojantis fascitas – reta ir labai pavojinga bakterinė infekcija, kuri gali sparčiai plisti, pažeisti minkštuosius audinius ir kelti grėsmę gyvybei. Sergant šia liga, audiniai, esantys po oda, kaip riebalai ir fascija, pradeda žūti (nekrozuoti). Fascija – tai po oda esantis audinys, kuris supa raumenis, nervus, kraujagysles ir viską laikydamas savo vietose. Ši būklė neretai vadinama „mėsą ardančia liga“.
Kas yra nekrotizuojantis fascitas?
Necrotizuojantis fascitas priklauso nekrotizuojančių minkštųjų audinių infekcijų (NSTI) grupei – kartu su nekrotizuojančiu miozitu bei nekrotizuojančiu celiulitu. Liga išsivysto, kai į audinius patenka agresyvios bakterijos ir sukelia pažengusią uždegimo bei audinių žūties reakciją. Ši infekcija gali būti labai greitai progresuojanti ir dažnai lemia stiprius audinių pažeidimus ar net mirtį, jeigu nėra laiku suteikiama pagalba.
Nekrotizuojančio fascito tipai
Išskiriami du pagrindiniai ligos tipai: polimikrobinis (I tipas) ir monomikrobinis (II tipas). Polimikrobinio tipo nekrotizuojantį fascitą sukelia kelios bakterijų rūšys (dažniausiai mišrios aerobinės ir anaerobinės), o monomikrobinį dažniausiai lemia viena bakterija – dažniausiai A grupės streptokokas arba auksinis stafilokokas.
Kas ir kaip dažnai serga šia liga?
Didžiausią riziką patirti nekrotizuojantį fascitą patiria žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs arba kurie serga kitomis ligomis. Dažniau susirgimas nustatomas asmenims su šiomis būklėmis:
- Odos įpjovimais, žaizdomis, chirurginiais pjūviais ar gleivinės pažeidimais
- Nutukimu
- Cukriniu diabetu
- Alkoholio vartojimo sutrikimu
- Kraujotakos arba imuninės sistemos sutrikimais
- Onkologinėmis ligomis
- Nėštumu
Nors nekrotizuojančio fascito paplitimas nėra didelis – vidutiniškai nuo 0,3 iki 15 atvejų 100 000 žmonių, tikrasis sergančiųjų skaičius turbūt didesnis nei oficialiai registruojamas. Deja, daugiau nei trečdalis ligonių, kuriems išsivysto ši infekcija, miršta.
Nekrotizuojančio fascito simptomai
Ši agresyvi bakterinė infekcija iš pradžių dažniausiai primena įprastą infekciją arba net gripą. Pirmieji požymiai gali būti:
- Viso kūno skausmas
- Karščiavimas
- Drebulys
- Pykinimas
- Viduriavimas
- Labai stiprus skausmas ties pažeista vieta
Infekcijai žaibiškai progresuojant, atsiranda vėlyvesni, sunkesni simptomai:
- Odos paraudimas, spalvos pokyčiai, patamsėjimas
- Didėjantis audinių patinimas
- Nestabili kraujotaka
- Pūslelės, užpildytos kruvinu ar gelsvu skysčiu
- Audinių nekrozė
- Labai žemas kraujospūdis
- Sepsis
Kaip vystosi ši liga?
Didžiausias pavojus kyla dėl ligos žaibiškumo: bakterijos pažeidžia ne tik odą, bet ir riebalinį audinį bei giluminę fasciją. Pažeistos vietos dažniausiai ima tinti, skaudėti, parausta ir gan greitai žūsta. Tai gali lemti gyvybei pavojingus procesus visame organizme.
Kodėl susergama nekrotizuojančiu fascitu?
Infekcijos dažniausiai prasideda, kai bakterijos patenka į organizmą per odos pažeidimus. Net ir nežymus įbrėžimas ar nubrozdinimas gali būti pavojingas. Bakterijos taip pat gali patekti dėl vabzdžių įkandimų, dūrio žaizdų, nudegimų ar atliktų chirurginių intervencijų. Nors dažniausiai ligą sukelia A grupės streptokokai, galimas platus įvairių bakterijų spektras, įskaitant tas, kurios gyvena vandenyje.
Diagnozavimas
Jeigu įtariama „mėsą ardančios“ infekcijos rizika, gydytojai taiko įvairius tyrimus: nuo kraujo tyrimų iki giluminių audinių mėginių paėmimo bei biopsijos. Taip pat atliekami ir vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozė patvirtinama operacijos metu, kai įvertinami pažeisti audiniai ir iškart pašalinama nekrozavusi sritis.
Gydymo būdai
Nekrotizuojančiam fascitui reikalinga skubi ir kompleksinė pagalba. Dažniausiai neišvengiamas chirurginis gydymas – svarbu kuo greičiau pašalinti mirusius audinius. Operacijų gali prireikti ne vienos (vidutiniškai trijų), nes infekcija plinta labai greitai. Užsikrėtusieji taip pat gydomi stipriais antibiotikais ir gausiai lašinant intraveninius skysčius.
Po chirurginių intervencijų dažnai tenka atlikti plastines operacijas ar odos persodinimą, kad būtų visiškai užgydytos žaizdos.
Galimos komplikacijos
- Randai ir odos defektai
- Galūnių, pirštų netekimas
- Toksinio šoko sindromas
- Sepsis (infekcija kraujyje)
- Mirtis
Profilaktika ir prevencija
Vakcinų nuo nekrotizuojančio fascito kol kas nėra. Norint sumažinti šios pavojingos infekcijos riziką, svarbiausia rūpintis odos vientisumu, vengti žaizdų ar įbrėžimų. Susidarius žaizdai, ją reikėtų kuo greičiau išplauti muilu ir vandeniu bei uždengti švariu tvarsčiu iki visiško užgijimo. Jei žaizda gili ar sunkiai gyja, būtina kreiptis į gydytoją.
- Reguliariai plaukite rankas su muilu arba naudokite dezinfekavimo priemones
- Neikite į baseinus, pirtis ar natūralius vandens telkinius, jei turite atvirų žaizdų
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kuo greičiau kreiptis dėl profesionalios pagalbos, jeigu pastebite:
- Staigiai didėjančią, paraudusią, patinusią odos vietą, kuri pereina į tamsesnius atspalvius
- Labai intensyvų skausmą toje vietoje
- Pakilusią temperatūrą
Ligos eiga ir prognozė
Labiausiai tikėtina pasveikti, kai diagnozė nustatoma anksti ir greitai taikomas gydymas antibiotikais kartu su chirurgijos procedūromis. Nepaisant visų šiuolaikinės medicinos priemonių, liga lieka labai pavojinga: net trečdalis žmonių nuo jos miršta. Dažnai reikalingos kelios operacijos ir ilgas atsigavimo laikotarpis, o pasveikę ligoniai neretai patiria randus ar galūnių netekimą.
Kuo išskirtinis nekrotizuojantis fascitas?
Ši infekcija dažniausiai pažeidžia galūnes – rankas, kojas, pirštus. Ypač dažnai ji išsivysto apatinėse galūnėse, ypač sergant diabetu. Taip pat gali būti paveiktos lytinės ar galvos bei kaklo sritys.
Nekrotizuojančio fascito simptomai paprastai pasireiškia jau per 24 valandas po odos sužeidimo. Liga plinta žaibiškai, todėl itin svarbu kuo greičiau reaguoti. Tinkamai gydant, įmanoma visiškai pasveikti. Liga plinta tarp žmonių itin retai, todėl dažniausiai papildoma profilaktika artimiesiems nėra būtina. Išimtys gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais.
Kaip nekrotizuojantis fascitas skiriasi nuo dujinės gangrenos?
Dujinė gangrena – tai infekcija, kai žūstančiuose audiniuose dėl bakterijų poveikio susidaro dujos. Abi ligos gali sukelti dujų kaupimąsi audiniuose, tačiau jas sukelia skirtingos bakterijų rūšys, o dujinė gangrena dažniau apima raumenis.
