Mėnesinių ciklas – natūrali ir svarbi kiekvienos moters gyvenimo dalis, bet jis retai būna visiškai stabilus visą laiką. Paprastai moterų menstruacijos trunka 4–7 dienas ir kartojasi kas 21–35 dienas, nors vidutinė ciklo trukmė siekia 29 dienas. Tačiau įvairūs veiksniai – nuo hormonų pokyčių, streso iki sveikatos sutrikimų ar net gyvenimo būdo pasikeitimų – gali nulemti aukštesnį menstruacijų nereguliarumą.

Kas laikoma nereguliariomis mėnesinėmis

Net jei ciklas šiek tiek svyruoja, dažniausiai mėnesinės laikomos reguliariomis. Tačiau nereguliarumo požymiai gali būti šie:

Mėnesinės prasideda kas trumpiau nei kas 21 dieną arba rečiau nei kas 35 dienas;
Praleidžiami trys ar daugiau ciklų iš eilės;
Kraujavimas gerokai gausesnis arba silpnesnis nei įprastai;
Mėnesinės trunka ilgiau nei septynias dienas;
Ciklų trukmė kinta daugiau nei 9 dienomis (pavyzdžiui, 28, 37 ir vėl 29 dienos);
Yra stiprūs pilvo skausmai, spazmai, pykinimas ar vėmimas;
Kraujo ar dėmių atsiranda tarp ciklų, po lytinių santykių ar po menopauzės;
Per valandą peršlampama daugiau nei viena higieninė priemonė.

Retkarčiais patirtas ciklų svyravimas – įprastas reiškinys. Šiek tiek gausesnis ar silpnesnis kraujavimas taip pat dažnai nesukelia nerimo. Tačiau pastebimi dideli pokyčiai jau laikomi nereguliariomis mėnesinėmis.

Su mėnesinių sutrikimais susijusios būklės

Amenorėja – mėnesinių visiškas nutrūkimas daugiau nei 90 dienų, jei esate ne nėščia, nežindote ir neišgyvenate menopauzės. Taip pat šiai būklei būdingas mėnesinių neprasidėjimas iki 15–16 metų amžiaus.
Oligomenorėja – ypač reti ciklai, kai mėnesinės atsinaujina kas 35 dienas ir rečiau, arba būna vos 6–8 kartus per metus.
Dismenorėja – labai skausmingos mėnesinės bei stiprūs spazmai.
Pakitęs gimdos kraujavimas – kraujavimas tarp mėnesinių, labai gausus ar užsitęsęs menstruacinis kraujavimas.

Kodėl mėnesinės tampa nereguliarios

Dažniausios nereguliarių ciklų priežastys

Menstruacijų pokyčių priežastys gali būti įvairios – nuo kasdienio streso iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nereguliarumas gali atsirasti dėl:

Susiję įrašai

Stipraus ar nuolatinio streso;
Staigaus svorio padidėjimo ar sumažėjimo;
Fizinio krūvio perteklių (ypač sportininkėms, šokėjoms ar gimnastėms su labai mažu kūno riebalų kiekiu);
Persirgto viruso ar kitos ligos.

Sveikatos sutrikimai, susiję su ciklo pakitimais

Endometriozė. Ši būklė atsiranda, kai gimdos gleivinės audinys „iškeliauja“ už gimdos ribų, dažniausiai ant kiaušidžių ar kiaušintakių. Tipiniai simptomai: nenormalus kraujavimas, stiprūs skausmai, diskomfortas prieš mėnesines ar jų metu.
Lytinės sistemos uždegimai. Dubens organų uždegimai – dažnai dėl negydytų lytiškai plintančių infekcijų. Būdinga gausi, nemalonaus kvapo makšties išskyra, skausmas ir ciklo sutrikimai.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Esant šiam sindromui, kiaušidės gamina daugiau vyriškų hormonų (androgenų), dėl to ovuliacija gali sutrikti arba visai nevykti. Pasitaiko ir ciklų praradimas.
Kiaušidžių funkcijos nepakankamumas. Kai jaunesnėms nei 40 m. moterims kiaušidės ima dirbti silpniau, gali pasireikšti ciklų nereguliarumai arba jų visai nebūti. Tai gali būti susiję su kai kuriomis onkologinėmis gydymo formomis ar autoimuninėmis ligomis.
Skydliaukės ar hipofizės veiklos sutrikimai. Skydliaukės (ar hipofizės) hormonų kiekio pokyčiai tiesiogiai atsiliepia ciklų reguliarumui.
Kraujo krešėjimo sutrikimai. Jie dažnai nulemia itin gausų menstruacinį kraujavimą.
Onkologinės ligos. Kai kurie gimdos ar kiaušidžių navikai gali išprovokuoti stiprų ar užsitęsusį kraujavimą arba, priešingai, mėnesinių praradimą.

Kitų faktorių įtaka mėnesiniams

Kontraceptinės tabletės. Nustojus vartoti šias priemones, mėnesinės gali tapti nereguliarios iki pusės metų.
Kai kurie vaistai – steroidai ar kraują skystinantys preparatai.
Nėštumo komplikacijos – persileidimas ar negimdinis nėštumas.
Chirurginis gydymas ar randai gimdoje, kiaušidėse ar kiaušintakiuose.

Kaip nustatoma nereguliarių mėnesinių diagnozė

Mėnesinių ciklo pokyčiams pasikartojant, verta pradėti žymėtis, kada prasideda ir baigiasi mėnesinės, įvertinti kraujavimo gausą, skausmingumą ar papildomus simptomus – apie tai informuoti gydytoją bus tiksliau bei paprasčiau.

Įvertindamas situaciją, specialistas teiraujasi apie ciklo eigą ir sveikatos istoriją, atlieka fizinį ir ginekologinį ištyrimą, o esant poreikiui – paprašo atlikti:

Dubens organų echoskopiją (ultragarsą) – padeda nustatyti ar nėra fibromų, polipų ar kiaušidžių cistos;
Endometriumo biopsiją – ištiriamas gimdos gleivinės audinys, siekiant aptikti galimus hormoninius pokyčius, endometriozę ar ikivėžinius pakitimus;
Histeroskopiją – priemonė detaliai apžiūrėti gimdą iš vidaus ir iškart esant reikalui pašalinti patologinius darinius ar kraujavimą sukeliančius veiksnius.

Nereguliarių mėnesinių gydymas

Taikomas gydymas priklauso nuo priežasties, todėl sprendimai visada individualizuojami.

Vaistai, skirti mėnesinių reguliavimui

Hormoninė kontracepcija. Jei nereguliarus ar itin gausus kraujavimas nulemtas endometriozės, PKS ar fibromų, dažnai taikomas hormonų terapija. Galimi įvairūs formatai: kombinuotos tabletės, žiedas, injekcija ar gimdos spiralė. Tai padeda ne tik reguliuoti ciklą, bet ir padaro jį nuspėjamesnį.
Traneksamo rūgštis. Skiriama esant gausiam kraujavimui – geriama nuo pirmosios mėnesinių dienos.
Skausmo malšintojai. Nestiprų ar vidutinį diskomfortą gali palengvinti įprasti nereceptiniai vaistai.
Hormonų terapija menopauzės laikotarpiu. Šis gydymo būdas padeda mažinant nereguliarumą su perimenopauze susijusioms moterims, taip pat slopina kitus simptomus, pavyzdžiui, makšties sausumą ar karščio pylimus.
Antibiotikai. Skiriami, jei nereguliarų kraujavimą sukelia infekcijos.
Gonadotropino agonistai. Šie vaistai sumažina fibromų tūrį ir kraujavimą, tačiau laikinai sustabdo ciklą.

Operacijos, taikomos sunkesniais atvejais

Endometriumo abliacija. Atliekamas gimdos gleivinės naikinimas gydant gausų kraujavimą. Šis metodas nerekomenduojamas planuojančioms nėštumą ateityje.
Miomektomija. Tai fibromų pašalinimas iš gimdos.
Gimdos arterijų embolizacija. Procedūra, skirta nutraukti kraujo tiekimą į fibromas.
Histerektomija. Kai nėra kitos išeities, gali būti šalinama visa gimda, pvz., esant nekontroliuojamiems kraujavimams ar išplitusiems audinių augliams.

Kaip sumažinti nereguliarių mėnesinių riziką

Stenkitės laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai sportuoti, bet venkite per didelio krūvio;
Sumažinkite stresą, naudokite atsipalaidavimo būdus;
Išsimiegokite ir pasirūpinkite poilsiu;
Jei reikia, taikykite kontracepciją pagal gydytojo nurodymus;
Dėkite naują tamponą ar įklotą kas 4–6 valandas, kad sumažintumėte infekcijų riziką;
Gydytojo apžiūros ir reguliarus sveikatos stebėjimas padeda laiku išvengti problemų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl mėnesinių nereguliarumų

Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate:

Intensyvų skausmą ar spazmus ciklo metu arba tarp mėnesinių;
Labai gausų kraujavimą (reikia keisti higieninę priemonę kas valandą dvi–tris valandas iš eilės) arba pastebite didelius krešulius;
Nemalonaus kvapo makšties išskyras;
Mėnesinės trunka ilgiau nei septynias dienas arba pasireiškia kraujavimas tarp ciklų, po menopauzės;
Po ilgo reguliaraus ciklo mėnesinės ima labai nereguliariai kartotis;
Pykinimą ar vėmimą menstruacijų metu;
Toksiškam šoko sindromui būdingus požymius: staigią temperatūrą, vėmimą, viduriavimą, nualpimą ar silpnumą;
Įtariate, jog galite būti nėščia.

Gyvenimo aspektai ir dažni klausimai apie mėnesinių sutrikimus

Praleisti vieną ar dvi mėnesines gali pasitaikyti net ir sveikoms moterims – dažnai tam įtakos turi stiprus stresas, nauji treniruočių įpročiai, svorio pokyčiai ar kontraceptinių tablečių pakeitimas. Svarbiausia, jei ciklas vėluoja daugiau nei tris mėnesius arba atsiranda nenumatytų simptomų, kreiptis į gydytoją.

Taip pat, jei pastebite, kad ciklo trukmė ar mėnesinių trukmė pakito radikaliai, verta pasitarti su specialistu. Nereguliarios mėnesinės dažnesnės paauglystėje, kai menstruacijos tik prasideda (dažniausiai 9–14 metų), arba priartėjus prie menopauzės – apie 50-uosius metus.

Kiekvienos moters ciklas – individualus, tad šiek tiek svyruojantis grafikas dažnai nerimo nekelia. Vis dėlto, jei planuojate šeimos pagausėjimą ar kyla abejonių dėl ciklo nuspėjamumo, gydytojas padės išsiaiškinti priežastis ir parinks tinkamiausią gydymą.