Hiperemezė nėštumo metu – tai būklė, kai nėščioji patiria itin stiprų, ilgai trunkantį pykinimą ir vėmimą. Dėl to gali sumažėti svoris ir prasidėti dehidratacija. Šią būklę galima išgirsti vadinant sunkia rytinio pykinimo forma.
Skirtumas tarp paprasto rytinio pykinimo ir hiperemezės
Pykinimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu yra labai dažnas – jį patiria apie 80% besilaukiančiųjų. Paprastai jis nepasižymi itin stipriais simptomais, leidžia išlaikyti maistą ir skysčius organizme ir dažniausiai sumažėja ar visai išnyksta iki 12 nėštumo savaitės pabaigos.
Hiperemezė išsiskiria tuo, kad vėmimas pasireiškia daug kartų per dieną ir tampa sunku sulaikyti bet kokį maistą ar skysčius. Tai veda prie stipraus svorio netekimo ir dehidratacijos, dažniausiai tęsiantis ilgiau nei paprastas rytinis pykinimas. Esant sunkesnei būklei, dažnai prireikia gydymo ligoninėje lašinant skysčius tiesiai į veną.
Hiperemezės simptomai
Dažniausiai hiperemezės simptomai pastebimi pirmaisiais nėštumo mėnesiais – apie šeštą savaitę. Jie gali trukti kelias savaites, keletą mėnesių ar net iki pat gimdymo. Dėl stipraus negalavimo dažnai tampa sunku atlikti kasdienes užduotis.
- Nuolatinis stiprus pykinimas
- Vėmimas daugiau nei tris kartus per dieną
- Daugiau nei 5% kūno svorio netekimas lyginant su prieš nėštumą buvusiu
- Negalėjimas išlaikyti maisto ar skysčių organizme
- Dehidratacijos požymiai
- Silpnumas, galvos svaigimas
- Retesnis nei įprastai šlapinimasis
- Kraštutinis nuovargis
- Nualpimo epizodai
- Galvos skausmai
Daug rečiau pasitaikantys simptomai: žemas kraujospūdis, dažnas pulsas, sausa oda, sumišimas, gelta dėl kepenų funkcijos sutrikimo, Wernicke-Korsakoff sindromas.
Hiperemezės (hyperemesis gravidarum) priežastys
Manoma, kad pagrindinis šios būklės kaltininkas yra pakitusi nėštumo hormonų pusiausvyra. Ypač svarbu hormonas HCG, kurio koncentracija ryškiai padidėja nėštumo pradžioje – būtent tuo metu simptomai dažniausiai būna patys stipriausi. Gali įtakoti ir didėjantis estrogeno kiekis, kuris irgi lemia pykinimą.
Kas dažniau rizikuoja susirgti hiperemeze?
- Jei ir ankstesnis nėštumas buvo sudėtingas dėl hiperemezės
- Jei laukiamasi dvynukų ar trynukų
- Pirmasis nėštumas
- Šeimoje būta sunkaus rytinio pykinimo ar hiperemezės atvejų
- Judėjimo ligos arba migrenos istorija
- Gestacinė trofoblastinė liga
Pasekmės sveikatai dėl hiperemezės
Labiausiai pavojų kelia organizmo skysčių ir maistinių medžiagų trūkumas. Dažnas vėmimas apsunkina reikiamų vitaminų ir mineralų pasisavinimą, o tai gali sukelti tokias komplikacijas kaip priešlaikinis gimdymas ar per mažas kūdikio svoris. Taip pat gali atsirasti ryklės kraujavimas ar kitos pasekmės dėl per dažno vėmimo.
Kaip yra diagnozuojama hiperemezė?
Gydytojas įvertina simptomus, paklausia apie ligų istoriją bei apžiūri pacientę. Svarbus kūno svorio pokytis. Dažnai atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai dehidratacijai ar maistinių medžiagų trūkumui nustatyti. Atliekant ultragarsą, tikrinama, ar nesilaukiama daugiau nei vieno vaisiaus arba ar nėra kitų ligų požymių. Be to, stengiamasi atmesti kitus vėmimo priežasčių variantus, pavyzdžiui, virškinimo sistemos ligas.
Hiperemezės gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo to, kaip sunkiai pasireiškia simptomai. Būtina aptarti visas gydymo alternatyvas su gydytoju, kuris rūpinasi nėštumu.
Nesunkių atvejų pagalba
- Gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, akupresūros apyrankės dėvėjimas arba imbierinių užkandžių, imbierinės arbatos vartojimas – gali padėti mažinti pykinimą.
- Maitinimosi įpročių keitimas – rekomenduojama kas kelias valandas užkąsti nedidelius kiekius lengvai virškinamo, sausoko maisto (pvz., džiūvėsiai, skrudinta duona, virtos bulvės, ryžiai). Riebus ar aštrus maistas dažnai apsunkina būklę, tad jį reikėtų vengti.
- Medikamentai nuo pykinimo – kai kuriuos nereceptinius vaistus (pvz. vitaminą B6 ar doksilaminą) gydytojas gali rekomenduoti vartoti. Jeigu jie neveiksmingi, gali būti paskirtas kitas antihistamininis medikamentas.
- Vengti situacijų, kurios sukelia pykinimą – kai kurioms moterims simptomus išprovokuoja stiprūs kvapai ar važiavimas automobiliu.
Gydymas esant stipriai dehidratacijai ir sunkiems simptomams
- Receptiniai vaistai nuo pykinimo – pirmenybė teikiama kombinuotiems vaistams su doksilaminu ir B6, tačiau prireikus gali būti skiriami stipresni vaistai, tokie kaip prometazinas, metoklopramidas ar ondansetronas. Jie gali būti vartojami tabletėmis, leistini į raumenis ar veną.
- Intraveninė skysčių terapija – organizmo atsargoms atkurti gali būti reikalingos lašelinės ir gydymas stacionare.
- Maitinimo per zondą procedūros – ekstremaliais atvejais reikalinga skystų maisto medžiagų tiekimas per specialų vamzdelį, įstatytą į nosį arba tiesiai į skrandį.
- Visiška intraveninė mityba (TPN) – sunkiausiais atvejais maistas ir skysčiai paduodami apeinant virškinamąjį traktą, leidžiant organizmui pailsėti ir atsigauti.
Ar hiperemezė gali praeiti savaime?
Kai kurios nėščiosios pastebi palengvėjimą po pirmojo trimestro, tačiau daliai moterų simptomai gali išlikti ir iki gimdymo. Dažniausiai po gimdymo visi nemalonūs požymiai išnyksta visiškai.
Ar įmanoma išvengti hiperemezės?
Deja, nėra galimybės 100% užkirsti kelią šios būklės atsiradimui. Geriausia galima priemonė – žinoti galimus rizikos veiksnius ir būti jiems pasiruošus.
Ką reiškia ši būklė besivystančiam vaisiui?
Jei nėštumas stebimas ir gaunamas reikiamas gydymas, hiperemezė dažniausiai nesukelia žalos vaisiui. Labai retais atvejais, kai stipriai sumažėja motinos svoris ar išsivysto dehidratacija, kūdikio gimimo svoris gali būti mažesnis.
Ilgalaikės pasekmės motinai
Dauguma moterų po gimdymo nebejaučia jokių hiperemezės požymių. Visgi, ateityje galima didesnė rizika patirti šią būklę vėl. Priklausomai nuo suteikto gydymo, dažniausiai gimsta sveiki kūdikiai.
Ar hiperemezė laikoma rizikingu nėštumu?
Taip – dažniausiai laukiantis atliekama nuolatinė stebėsena, kad būtų kuo anksčiau pastebėtos galimos komplikacijos ir užtikrintas motinos bei vaisiaus saugumas.
Kaip gyvenant su hiperemeze palengvinti būklę?
Svarbiausia – laikytis gydytojo rekomendacijų ir laiku kreiptis pagalbos dėl stiprių simptomų, tokių kaip dehidratacija. Namų sąlygomis galima bandyti padėti sau:
- Valgyti nedideliais kiekiais ir dažnai; rinktis švelnų, nesunkų maistą, vengti riebių ir stipriai aštrių patiekalų
- Imbiero produktų vartojimas ar spaudimo taškų apyrankės
- Stebėti veiksnius, kurie sukelia stiprų pykinimą, ir stengtis jų vengti (kvapai, važiavimas automobiliu)
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei pykinimas nuolatinis, trukdo valgyti ar gerti
- Jei vėmėte daugiau nei tris kartus per dieną keletą dienų iš eilės
- Pastebimas kūno svorio mažėjimas
- Atsiranda stiprus silpnumas, alpulys ar sumišimas
- Šlapinatės ženkliai mažiau ar šlapimas labai tamsus
