Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys – tai liga, kai plaučiuose pradeda daugintis pakitusios ląstelės. Ši vėžio forma sudaro didžiąją dalį visų plaučių vėžio atvejų – net 80–85 procentus. Nors egzistuoja ir smulkialąstelinis vėžys, nesmulkialąstelinis dažnesnis ir paprastai auga lėčiau. Tačiau dažnai liga nustatoma vėliau, kai jau būna išplitusi po organizmą, nes ankstyvos stadijos dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir kuo anksčiau pradėti gydymą.
Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio tipai
Šis vėžys skirstomas į kelis pagrindinius tipus pagal tai, iš kokių ląstelių ir kurioje plaučių vietoje išsivysto:
- Adenokarcinoma dažniausiai formuojasi plaučių pakraščiuose.
- Stambiųjų ląstelių karcinoma gali atsirasti bet kurioje plaučių dalyje.
- Plokščialąstelinė karcinoma paprastai pradeda vystytis centrinėje plaučių srityje, arčiau kvėpavimo takų.
Rečiau pasitaiko ir kitos atmainos, tokios kaip sarkomatoidinė ar adenoplakščialąstelinė karcinoma.
Simptomai ir priežastys
Ligos simptomai
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys, ypač ankstyvose stadijose, dažnai ilgą laiką nesukelia jokių aiškių požymių. Pasireiškus simptomams, dažniausiai pastebimi šie:
- Skausmas krūtinėje
- Ilgai trunkantis kosulys
- Kraujavimas kosint
- Balsų užkimimas
- Sumažėjęs apetitas
- Dusulys
- Nuovargis
- Švokštimas kvėpuojant
Kai kurie pacientai gali šių simptomų nejausti iki tol, kol liga nebūna pažengusi.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vėžys atsiranda, kai sveikos plaučių ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Priežasčių, kodėl tai nutinka vieniems, o kitiems ne, ne visuomet pavyksta nustatyti, tačiau aiškūs rizikos veiksniai žinomi:
- Rūkymo patirtis (tai pagrindinis rizikos veiksnys)
- Paveldimumas – šeimoje buvę plaučių vėžio atvejai
- Kontaktas su asbestu
- Sąlytis su metalų, mineralų dulkėmis
- Radono dujų, natūralių radioaktyviųjų medžiagų poveikis
- Turėtos kvėpavimo sistemos ligos, tokios kaip plaučių fibrozė ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Ankstesnė spindulinė terapija krūtinės srityje
Ligos komplikacijos
Kaip ir kiti vėžiai, nesmulkialąstelinis plaučių vėžys gali išplisti į kitus organus. Dažniausi ligos plitimo taškai:
- Antinksčiai
- Kaulai
- Smegenys
- Kepenys
- Limfmazgiai
- Oda
Diagnostika ir tyrimai
Nustatant šią ligą, pirmiausia gydytojas išklauso nusiskundimus, įvertina ligos istoriją ir apžiūri pacientą. Įtarus plaučių vėžį, atliekami papildomi tyrimai:
- Plaučių biopsija
- Bronchoskopija – leidžia apžiūrėti kvėpavimo takus iš vidaus
- Vaizdiniai tyrimai: rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT), pozitrionų emisijos tomografija (PET), magnetinio rezonanso tomografija (MRT, ypač smegenų)
- Vaizdo torakoskopija – speciali operacijos technika, leidžianti detaliai įvertinti krūtinės ląstą
Gydymo galimybės
Jei navikas aptinkamas ankstyvoje stadijoje ir jis išplitęs tik viename plaučiuje ar mažame plote, pirmiausia rekomenduojama chirurginė operacija. Jos metu pašalinamas navikas ir dalis sveikų audinių aplinkui. Išplitus vėžiui, kai kuriais atvejais gali tekti šalinti dalį ar net visą plautį.
Daugumai žmonių prireikia derinti kelis gydymo metodus:
- Chimioterapija – dažniausiai taikomas gydymas, kai specialūs vaistai naikina besidauginančias vėžio ląsteles. Kartais jis taikomas kartu su kitais metodais.
- Imunoterapija – skiriami vaistai, kurie stiprina imuninę sistemą, padedančią kovoti su vėžio ląstelėmis.
- Taikinių terapija – naudojamos medžiagos, kurios veikia tik specifines vėžio ląstelių savybes ir nežaloja sveikų audinių.
- Spindulinė terapija – gydytojas naudojasi rentgeno spinduliais, kad suardytų vėžio ląsteles; dažnai derinama su kitais gydymo būdais, tačiau gali būti taikoma ir atskirai.
Atsigavimas po gydymo
Po gydymo sveikimo eiga priklauso nuo daugelio veiksnių – auglio dydžio bei vietos, pasirinkto gydymo tipo ir individualių organizmo savybių. Kai kuriems pacientams atsigavimas įvyksta vos per kelis mėnesius, o kitiems gali užtrukti ir keletą metų. Visada svarbu aptarti su gydytoju, ko galima tikėtis konkrečiu atveju.
Ligos eiga ir prognozė
Gyvenimo trukmė sergant nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu priklauso nuo ligos stadijos bei konkretaus vėžio tipo. Pavyzdžiui, ankstyvų stadijų pacientų penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 65%. Kai vėžys išplinta į artimas sritis ar limfmazgius, ši tikimybė sumažėja iki 37%. Jeigu liga metastazuoja į kitus organus, penkerių metų tikimybė išgyventi sumažėja iki 9%.
Nors šie skaičiai duoda bendrą supratimą apie ligos eigą, kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Kartais, ypač jei liga diagnozuojama anksti, nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra pagydomas. Net ir nesant pilno išgijimo, daugeliui pacientų pavyksta ilgai sėkmingai kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Didelę reikšmę turi ligos tipas, stadija bei bendra sveikatos būklė.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Reikėtų kuo greičiau konsultuotis su gydytoju onkologu, jei pasireiškia šie požymiai:
- Kvėpavimo sutrikimai
- Didelis karščiavimas (apie 38 °C ir daugiau)
- Stiprus skausmas, kuris nesilpnėja nuo vaistų
- Naujai atsiradę ar stiprėjantys simptomai
Jei kyla įtarimų dėl savo sveikatos ar pastebite neįprastus pokyčius, nedelskite kreiptis į specialistą – ankstyvas ligos nustatymas gali ženkliai pagerinti gydymo galimybes.
