Nėštumai, kurie pirmą kartą atsiranda iki 17 metų arba po 35 metų, klasifikuojami kaip aukštos rizikos, ir jiems reikia atidžiai stebėti, siekiant sumažinti komplikacijų tikimybę. Nepaisant to, aukštos rizikos nėštumas pagal šį kriterijų dar nereiškia, kad būtinai kils su nėštumu susijusių sunkumų. Daugumoje atvejų nėščios moterys neturi sveikatos problemų ir gimdo sveiką kūdikį.
Simptomai
Jei turite šiuos simptomus, jūsų nėštumas yra laikomas aukštos rizikos:
- Vaginalinis kraujavimas ar išskyros.
- Sumažėjęs vaisiaus judėjimas.
- Nuolatinis skausmas krūtinėje ar pilve.
- Nenutrūkstantis stiprus galvos skausmas ar neryškus matymas.
- Sunkumas kvėpuoti (dusulys) ar krūtinės spaudimas.
- Aštroka veido, rankų ir kojų patinimas.
- Galvos svaigimas ar alpimas.
- Pernelyg didelis nuovargis.
- Karščiavimas virš 38°C.
- Degimo pojūtis šlapinantis.
- Stiprus pykinimas ir vėmimas.
- Mintys apie savęs ir vaisiaus žalojimą.
Priežastys
- Rūkymas.
- Alkoholio ar narkotikų priklausomybė.
- Sąlytis su toksinais.
- Ankstesnės sveikatos problemos ar su nėštumu susijusios komplikacijos.
- Amžius: Nėščios moterys iki 17 metų rečiau gauna tinkamą prenatalinę priežiūrą ir yra linkusios į komplikacijas dėl savo fizinio ir emocinio nesubrendimo. Jos turi didesnę priešlaikinio gimdymo, eklampsijos ir anemijos riziką. Moterims, kurios pirmą kartą pastoja po 35 metų, gali pasireikšti nėštumo praradimas ir nėštumo metu kylančios sveikatos problemos kaip nėštuminis diabetas ir preeklampsija.
Rizikos veiksniai
Rizika sveikatai nėštumo metu didėja, jei anksčiau turėjote tam tikrų sveikatos problemų ar būsenų, tokių kaip:
Nėštumo metu atsirandančios sveikatos būklės, kurios gali pakenkti motinos ir vaisiaus gerovei, įskaitant nėštuminį diabetą, prastą vaisiaus augimą, vaisiaus trūkumus, daugialypius nėštumus, preeklampsiją, eklampsiją, priešlaikinį gimdymą ar po gimdymo komplikacijas, ir placenta previa/placenta adherents, ir kitas.
Komplikacijos
Aukštos rizikos nėštumo galimos komplikacijos:
- Cezario pjūvis.
- Eklampsija (nėštumo sukelti traukuliai).
- Preeklampsija (aukštas kraujospūdis dėl nėštumo).
- Priešlaikinis gimdymas.
- Pernelyg didelis gimdos kraujavimas gimdymo metu, per gimdymą arba po gimdymo.
- Žemas arba aukštas gimimo svoris.
- Gimimo defektai
- Persileidimas.
- Mirusio kūdikio gimimas.
Diagnozė
- Specializuotas ar tikslinis ultragarsas: atliktas, kai yra didelė vaisiaus gimimo defektų rizika.
- Ląstelių laisvos DNR atranka: ieško tam tikrų chromosominių sutrikimų, iš motinos kraujo ištraukus vaisiaus DNR, kad būtų patikrinta lytinių chromosomų, Patau sindromo (trisomija 13), Edvardso sindromo (trisomija 18) arba Dauno sindromo (trisomija 21) sutrikimų.
- Amniocentezė ir choriono villus mėginių paėmimas (CVS): invaziniai genetiniai tyrimai chromosomoms ir paveldimoms genetinėms ligoms nustatyti.
- Cervikalo ultragarsas: vertina priešlaikinio gimdymo riziką.
- Biologinis profilis (BPP): apima vaisiaus stebėjimą ir ultragarsą, siekiant įvertinti vaisiaus širdies ritmą, kvėpavimą, raumenų tonusą, judesį ir amniono skysčio kiekį.
- Laboratoriniai tyrimai: šlapimo takų infekcijoms ir kitoms ligoms, tokioms kaip sifilis ar ŽIV, aptikti.
Gydymas ir valdymas
- Reguliarios prenatalinės konsultacijos: susitarkite dėl reguliarių apsilankymų pas ginekologą, kad stebėtumėte vaisiaus vystymąsi ir savo sveikatą.
- Anksčiau buvusių sveikatos problemų valdymas: imkitės aktyvių priemonių valdydami bet kokias buvusias sveikatos problemas.
- Kraujo spaudimo stebėjimas: reguliariai tikrinkite savo kraujo spaudimą namuose, kad anksti nustatytumėte bet kokius nukrypimus.
- Vaisiaus judesių stebėjimas: atidžiai stebėkite vaisiaus judesius ir nedelsdami praneškite apie bet kokius susirūpinimus sveikatos specialistui.
- Medicininis įsikišimas: jei motinai ir vaisiui kyla grėsmė gyvybei, jūsų ginekologas gali rekomenduoti gimdymo skatinimą arba cezario pjūvį, kad būtų užtikrintas abiejų saugumas.
Prevencija
- Prieš nėštumą sveikatos vertinimas: nustatykite galimas sveikatos rizikas atliekant išsamų priešnėštuminį sveikatos vertinimą.
- Saugios sekso praktikos: praktikuokite saugų seksą, kad sumažintumėte lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką.
- Sveikatos istorijos atskleidimas: informuokite savo gydytoją apie savo asmeninę ir šeimos sveikatos istoriją, kad gautumėte tinkamą konsultaciją ir priežiūrą.
- Ankstesnių sveikatos būklių valdymas: efektyviai valdykite visas buvusias sveikatos būkles, bendradarbiaudami su savo sveikatos specialistu.
- Tabako, narkotikų ir alkoholio vengimas: mesti rūkyti ir vengti narkotikų bei alkoholio, siekiant sumažinti galimus pavojus nėštumo metu.
- Palaikykite sveiką svorį: pasiekite ir palaikykite sveiką svorį prieš nėštumą, kad užtikrintumėte bendrą gerą savijautą.
Reguliarūs konsultacijų su sveikatos priežiūros specialistais seansai yra būtini, siekiant gauti individualizuotus patarimus pagal individualias sveikatos sąlygas.
Prognozė
Nors moterys, turinčios aukštos rizikos nėštumą, gali išgyventi nėštumą ir gimdymą be tiesioginių problemų, jos susiduria su padidėjusia būsimų sveikatos komplikacijų rizika. Tai gali būti pogimdyminė depresija, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo diabetas, insultas ir kitos galimos komplikacijos.
Be to, aukštos rizikos nėštumai didina vaikų kvėpavimo sutrikimų, virškinimo trakto ligų, augimo ir vystymosi atsilikimo, neurologinių sutrikimų, nutukimo, diabeto, elgesio problemų, taip pat dantų, klausos ir regos problemų tikimybę. Asmenims su aukštos rizikos nėštumu svarbu gauti nuodugnią pogimdyminę priežiūrą ir nuolatinę medicininę priežiūrą, kad spręstų šias galimas sveikatos problemas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
