Nesušukuojamų plaukų sindromas – tai reta genetinė būklė, kai vaiko galvos plaukai auga nepaklusdami šukoms ir stiebiasi į skirtingas puses. Plaukai dažnai būna šviesesni, šiurkštūs, pasišiaušę, jų nepavyksta išlyginti ar prigludinti. Kiti kūno plaukai išlieka normalūs, todėl šis sindromas pasireiškia tik galvos plaukuose. Įdomu tai, kad suaugus vaikui, būklė dažniausiai praeina savaime.
Kas gali susidurti su šia būkle?
Sindromas atsiranda dėl genetinių pokyčių, todėl gali pasireikšti bet kam – nepriklausomai nuo lyties ar tautybės. Įvairūs genai lemia, ar pasireikš šios būklės požymiai. Kartais reikalingos dvi paveldėtos mutacijos (po vieną iš abiejų tėvų), o kai kuriais atvejais pakanka tik vieno nešiojamo geno pokyčio.
Kaip dažnai pasitaiko nešukuojamų plaukų sindromas?
Tikslius duomenis apie šio sindromo paplitimą sunku nustatyti, nes augant vaikams požymiai dažniausiai išnyksta. Nors medicininiuose šaltiniuose aprašyta per šimtą atvejų, realus susirgimų skaičius yra didesnis.
Kaip ši būklė veikia organizmą?
Pagrindinis sindromo poveikis apsiriboja tik galvos plaukais – jų tekstūra, forma ir augimo kryptis keičiasi taip, kad šukuoti tampa labai sunku. Nei kitos kūno vietos, nei bendra sveikata nuo šio sindromo nenukenčia.
Nešukuojamų plaukų sindromo simptomai
- Plaukų šiurkštumas ar grublėtumas.
- Stiprus pasišiaušimas – plaukai nepasiduoda šukavimui, jų negalima priglausti prie galvos.
- Spalvos pokyčiai – plaukai gali būti šviesūs, gelsvi, balkšvi ar net pilkšvi, nors natūrali spalva gali būti ir tamsi.
- Žvilgėjimas.
- Sausumas.
- Netvarkingas augimas įvairiomis kryptimis, vietoj įprasto nuleidimo žemyn.
Kiekvienas atvejis yra unikalus. Ne visi vaikai patirs visus išvardytus požymius. Sindromas gali išsivystyti tiek natūraliai šviesiaplaukiams, tiek turintiems tamsius plaukus.
Kokio amžiaus vaikams pasireiškia simptomai?
Dažniausiai šis sindromas pastebimas pirmaisiais gyvenimo metais arba apie trečius metus, tačiau gali išryškėti ir vyresniame amžiuje – iki paauglystės. Paprastai požymiai išnyksta bręstant, o plaukai pradeda augti įprasta kryptimi ir priglunda prie galvos paviršiaus.
Kodėl išsivysto ši būklė?
Sindromą lemia mutacijos tam tikruose genuose: dažniausiai tai PADI3, TGM3, TCHH arba dar neišaiškintas genas. Šie genai nulemia, kaip formuojasi plauko stiebas. Esant mutacijai, plauko forma vietoje cilindro gali tapti trikampe, širdelės formos ar net aštuoniakampė. Tokios struktūros keičia augimo kryptį, todėl plaukai stiebiasi į įvairias puses.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Sindromą nustatyti padeda išsamus vaiko sveikatos ištyrimas ir apžiūra. Kadangi plaukai pasižymi aiškiais, vizualiai lengvai atpažįstamais požymiais, gydytojas dažniausiai nustato diagnozę apžiūrėjęs galvos plaukus.
Kokie tyrimai gali patvirtinti diagnozę?
- Plauko stiebo mikroskopinis tyrimas. Nuo galvos nuimamas pavienis plaukas, kurio stiebas tiriamas mikroskopu. Jei aptinkamos netipinės formos, diagnozė patvirtinama.
- Genetinis tyrimas. Imamas nedidelis kraujo mėginys, kuriame ieškoma genetinių mutacijų. Esant sindromo požymiams ir aptikus būdingus genų pakitimus, diagnozė patvirtinama.
Kaip prižiūrėti plaukus esant šiam sindromui?
Specifinio gydymo nėra, tačiau kasdienių sunkumų galima sumažinti tinkamai prižiūrint plaukus. Venkite dažnų ar stiprių cheminės sudėties plaukų procedūrų, tokių kaip cheminis šukavimas ar dažymas — jos retai padeda, o dažnai gali pabloginti plaukų būklę. Nereikėtų per dažnai šukuoti ar šukuoti per stipriai. Taip pat verta riboti įvairių plaukų formavimo prietaisų naudojimą, kaip garbanojimo žnyplės ar fenas. Reguliariai patrumpinkite ar apkirpkite plaukų ilgį, kad jie būtų lengviau valdomi.
Ar yra plaukų priemonių, padedančių sutramdyti šiuos plaukus?
Kiekvieno žmogaus plaukai skirtingai reaguoja į įvairias priemones, tačiau įprasti kondicionieriai, plaukų kaukės ar iššukavimo skysčiai dažniausiai nepadeda. Cheminių būdų, kaip ilgalaikis tiesinimas ar garbanojimas, šių plaukų struktūra beveik neveikia – jie lieka tokie pat pasišiaušę ir nepaklusnūs.
Kiek ilgai išlieka ši būklė?
Paprastai paauglystės metais, kai prasideda brendimas, sindromo požymiai pradeda nykti. Kartais užtrunka iki ankstyvosios jaunystės, kol visi plaukai ima augti viena kryptimi. Gali praeiti keli metai, kol visiškai išnyks netvarkingo augimo požymiai.
Ar galima išvengti šio sindromo?
Kadangi priežastis – įgimta genetinė mutacija, užkirsti kelio šiai būklei nėra galimybių. Jei šeimoje yra genetinių ligų, pravartu pasitarti su gydytoju dėl genetinių tyrimų galimybės.
Gyvenimo kokybė ir prognozė
Nors plaukai gali būti sunkiai valdomi ir kelti nepatogumų, įprastai tai laikina problema, kuri išnyksta suaugus. Kol plaukai nepaklusnūs, geriausia juos kirpti dažniau ar rinktis trumpesnes šukuosenas. Cheminių ar agresyvių priežiūros priemonių patartina vengti, nes jos retai duoda norimų rezultatų ir gali dar labiau pakenkti plaukui. Plaukai auga įprastu ar kiek lėtesniu tempu.
Vaikai gali susidurti su savivertės sunkumais, jei plaukai labai skiriasi nuo bendraamžių. Emocinė parama ar pokalbiai su specialistais gali padėti vaiko savijautai ir pasitikėjimui savimi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytojo pagalbos verta ieškoti, jei vaikas dėl savo išvaizdos pradeda sunkiau save vertinti ar susidaro emocinių sunkumų. Plaukų savybės nepaveikia bendros sveikatos būklės ir yra tik estetinė problema.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip palengvinti kasdienę vaiko plaukų priežiūrą?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis kirpykloje?
- Kokias plaukų priežiūros priemones rekomenduojate?
Dažnesni klausimai apie sindromą
Yra manoma, kad kai kurie garsūs istorijos mokslininkai galėjo turėti šiai būklei būdingus plaukus, tačiau patikimų tai patvirtinančių įrodymų nėra.
Taip pat egzistuoja panašus sutrikimas – moniletriksas. Jis pasireiškia karoliukų pavidalo plaukais: plaukai atrodo tarsi sudaryti iš mažų granulių, yra ploni, sausi ir lengvai lūžta jau pasiekus kelių centimetrų ilgį. Moniletriksas taip pat yra paveldima būklė.
