Atipinės anoreksijos diagnozė vis dažniau pasitaiko gydytojų praktikoje, o pati liga kelia nemažai iššūkių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai riboja maistą ar ilgai praranda svorį, nors iš pradžių jo kūno masės indeksas (KMI) dažnai yra arba buvęs didesnis nei įprasta. Dėl šios priežasties drastiški kūno pokyčiai gali likti nepastebėti artimųjų ar aplinkinių. Tai lemia, kad ligą sunkiau atpažinti ankstyvoje stadijoje, o jos pasekmės – dažnai labai gilios.
Kuo pasireiškia ši būklė?
Atipinė anoreksija daugeliu požymių ir simptomų panaši į klasiką anoreksiją, tačiau skiriasi keliais esminiais aspektais. Žmonės neretai jaučia didelį nepasitenkinimą savo kūnu, tiki, kad atrodo sunkesni nei yra iš tikrųjų. Tokius jausmus dažnai lydi staigus svorio kritimas, didelės permainos valgymo ir fizinio aktyvumo įpročiuose. Tačiau, kadangi svoris dažnai išlieka normos ribose, sunkumų pastebi net artimiausi asmenys.
Atipinės anoreksijos simptomai
- Per didelis susidomėjimas kūno išvaizda, nuolatinis noras būti lieknesniam.
- Baime sustorėti, net jei svoris krenta.
- Sąmoningas valgymo mažinimas, maisto praleidimas ar persivalgymas, po kurio jaučiamas kaltės jausmas.
- Dažnesnis fizinis aktyvumas, per didelis sportavimas.
- Nuotaikų svyravimai, nerimas ar nuolatinis nuovargis.
- Sunkumai sutelkiant dėmesį ar mokantis.
- Lyginimasis su kitais, nepasitenkinimas kūnu.
- Laisvinamųjų medžiagų vartojimas svorio mažinimui, vėmimas po valgymo.
- Mintys apie savęs žalojimą ar menkinimą savo išvaizdos.
Kas sukelia atipinę anoreksiją?
Ligos atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurie dažnai susijungia tarpusavyje. Pirmiausia, genetinė predispozicija – jei šeimoje buvo valgymo sutrikimų, rizika susirgti išauga. Sunkūs išgyvenimai, trauma vaikystėje ar vėliau gyvenime dažnai paskatina nesveiką santykį su maistu kaip kontrolės būdą. Socialinė aplinka ir kultūrinė spaudimas taip pat daro savo: noras atitikti visuomenės grožio standartus ir patiriama kritika dėl išvaizdos dažnai tampa raktu į liga.
- Genetiškai paveldėtas polinkis į valgymo sutrikimus.
- Praeityje patirta trauma – fizinė, emocinė ar seksualinė.
- Aplinkos spaudimas – mados, socialiniai tinklai, draugų nuomonė.
- Kitų psichikos sveikatos sutrikimų, kaip depresija ar nerimas, istorija.
- Stiprus noras pasiekti tobulumą ar nuolat keliamas didelis reiklumas sau.
- Esminiai gyvenimo pokyčiai: persikraustymas, nauja mokykla ar darbas, skyrybos.
- Veikla, kur svarbus kūno svoris – sportas, šokiai, gimnastika.
Kokios gali būti komplikacijos?
Aptikus atipinę anoreksiją svarbu žinoti, kad ši liga paveikia daugelį kūno sistemų. Dėl sumažėjusio kalorijų, baltymų ir mikroelementų kiekio vystosi elektrolitų disbalansas, kuris gali sukelti raumenų silpnumą ir net širdies veiklos sutrikimus. Greitas svorio kritimas kenksmingas inkstams, kraujotakai, endokrininei sistemai. Gali atsirasti kraujo, kaulų (osteoporozė), hormonų problemų, nesutrinka mėnesinių ciklas, silpnėja plaukai, oda netenka elastingumo.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai – raumenų ir širdies problemos.
- Inkstų sunkumai šalinant medžiagų apykaitos produktus.
- Lėtas širdies plakimas, kraujo spaudimo sumažėjimas.
- Sutrikusi smegenų veikla, gali ištikti traukuliai.
- Virškinimo sutrikimai: pykinimas, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar vėmimas.
- Endokrininiai pokyčiai: sumažėja lytinių hormonų, gali liautis menstruacijos.
- Mažakraujystė, dėl kurios jaučiamas silpnumas.
- Kaulų išretėjimas, padidėjusi lūžių rizika.
- Plaukų slinkimas arba plonėjimas, naujų plonų plaukelių atsiradimas ant kūno.
Kaip nustatoma liga?
Apsilankius pas gydytoją siekiama įvertinti tiek fizinę būklę, tiek psichologinius simptomus. Atliekami kraujo tyrimai, įvertinami pagrindiniai sveikatos rodikliai. Jums gali būti paskirti tyrimai inkstų bei kepenų veiklai, hormonų, vitamino D, skydliaukės funkcionavimui ištirti. Kartais būtinas širdies elektrokardiograma, kaulų tankio tyrimas ar šlapimo analizė. Diagnostiką papildo išsamus pokalbis apie mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir nuotaikos svyravimus.
- Bendras kraujo tyrimas – bendrai sveikatai įvertinti.
- Elektrolitų pusiausvyros ir dehidratacijos rodikliai.
- Baltymų kiekio tyrimas (albuminas) – padeda stebėti kepenų bei mitybos būklę.
- EKG pagrindinei širdies būklei įvertinti.
- Šlapimo tyrimas.
- Kaulų tankio tyrimai (osteoporozės rizikai).
- Inkstų, kepenų, skydliaukės funkcijos tyrimai, vitamino D lygio nustatymas.
- Nėštumo testas vaisingo amžiaus moterims.
- Hormonų testai.
Diagnozei nustatyti naudojami apibrėžti kriterijai: gerokai sumažėjęs suvartojamo maisto kiekis, baimė priaugti svorio, iškreiptas savo kūno suvokimas. Kartais žmogus nepastebi, kad jau yra per mažo svorio ar neįvertina savo būklės rimtumo.
Gydymo būdai
Atipinės anoreksijos gydymas grindžiamas daugiapakopiu požiūriu. Paprastai dirba gydytojų, dietologo ir psichoterapeuto komanda. Šeimos narių įtraukimas į gydymo procesą – labai svarbus. Kartais, jei būklė gresia sveikatai ar gyvybei, pacientui gali prireikti stebėjimo ar gydymo ligoninėje.
- Psichoterapija – įvairios formos terapija individualiai, su šeima, grupėje arba kognityvinė elgesio terapija, padedanti keisti požiūrį į maistą ir kūną, ieškoti sveikų sprendimų sudėtingose situacijose.
- Vaistai – neretai skiriami kartu su terapija, ypač jei yra gretutinių sutrikimų (depresija, nerimas), gali būti taikomi antidepresantai ar raminamieji vaistai.
- Mitybos specialistų konsultacijos – dietologas padeda atkurti sveikus valgymo įpročius, planuoti pirkinius, gaminti ir rinktis subalansuotus patiekalus.
Pasveikimo laikotarpis labai individualus – svarbiausia nuoseklumas gydantis ir kantrybė. Nuo to, kaip greitai pradėsite gydymą ir ar imsitės visų rekomenduojamų priemonių, priklauso visiškas pasveikimas.
Ką svarbu žinoti apie ilgalaikę sveikatą?
Kuo ilgiau atipinė anoreksija lieka negydoma, tuo sunkesnės galimos pasekmės. Greita diagnozė ir kuo ankstesnis gydymas kelia pasveikimo tikimybę. Net ir pasveikus, atkryčio rizika lieka gana didelė, todėl šeimos ir bičiulių parama ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbi.
- Išsaugoti normalų svorį ir sveikus maisto pasirinkimus.
- Pagerinti požiūrį į savo kūną ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
- Atkurti bendrą fizinę ir psichologinę sveikatą.
Atipinės anoreksijos gydymas reikalauja laiko, tačiau nuosekliai laikantis gydymo plano ir reguliariai lankantis pas specialistus galima atkurti gyvenimo kokybę.
Kaip padėti sau kasdien?
Susidūrus su šiuo sunkiu sutrikimu svarbiausia – nebijoti ieškoti pagalbos ir kalbėti apie savo išgyvenimus. Artimųjų, draugų, sveikatos specialistų palaikymas tampa kertiniu atspirties tašku. Jei jums buvo diagnozuota ši būklė, svarbu:
- Užtikrinti pakankamą miegą.
- Vengti alkoholio ir svaigalų.
- Jei skirti vaistai – vartoti juos laiku, kaip paskirta.
- Nuolat lankytis pas psichoterapeutą ar terapijos grupėse.
- Pasikalbėti su artimaisiais, bičiuliais, nelikti vienam.
- Prisijungti prie paramos grupių, dalintis patirtimi su kitais besigydančiais.
- Reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti savo būklę.
Kodėl kyla sveikatos problemų, jei svoris dar nėra labai mažas?
Nors atipinė anoreksija dažnai nėra susijusi su dideliu svorio trūkumu, greitas kūno masės praradimas vis tiek stipriai išbalansuoja organizmo sistemas. Nepakankamai gaunant vitaminų, mineralų ar kitų naudingų medžiagų atsiranda rimtų sveikatos problemų. Ir nesvarbu, ar svoris atrodo „normalus“, pažeidžiamos kone visos kūno funkcijos – svarbiausia, kad organizmui trūksta energijos, reikalingos kasdieniam gyvenimui ir sveikų organų veiklai.
Kelias į pasveikimą yra įmanomas – tačiau svarbiausia nelikti vienam ir priimti profesionalią pagalbą, kai jos reikia.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
