Širdies smūgis daugelį žmonių siejasi su staigiu, stipriu spaudimu ar veržimo jausmu krūtinėje. Tačiau ne visada širdies priepuolį lydi aiškūs simptomai – kai kuriems jis gali įvykti tyliai, beveik nepastebimai. Ši būklė vadinama „tyliuoju“ širdies smūgiu.
Kas yra tylusis širdies smūgis?
Tylusis širdies smūgis – tai toks infarktas, kai simptomai yra labai neryškūs, silpni, arba visiškai nepastebimi ar nesiejami su širdies problemomis. Nors požymiai menki ar išvis nejuntami, širdis vis tiek patiria kraujo ir deguonies trūkumą. Dėl to širdies raumuo gali būti pažeistas lygiai taip pat, kaip ir esant įprastam infarktui.
Nežinojimas, kad patiriamas širdies smūgis, gali lemti pavėluotą pagalbą ir didesnius širdies pažeidimus. Būtent todėl svarbu stebėti save ir reaguoti į naujus ar neįprastus pojūčius organizme.
Kaip ir kada galimi širdies priepuoliai?
Didžiausias pavojus kyla dėl kraujagyslėje užsikimšusio kraujo krešulio. Kartais srovę gali nutraukti ir smulkūs spazmai ar kraujagyslės sienelės pažeidimas. Širdies smūgiai gali užklupti bet kuriuo gyvenimo momentu – miegant, būnant ramiai ar patiriant fizinį bei emocinį stresą.
Kaip dažnai pasitaiko tylusis širdies smūgis?
Skaičiuojama, jog tylieji širdies smūgiai sudaro nuo maždaug penktadalio iki pusės visų infarktų. Tai dažnesnė problema tarp moterų bei sergančiųjų diabetu.
Tyliojo širdies smūgio simptomai
Šios būklės simptomai dažnai būna tokie nepastebimi ar nespecifiniai, kad žmonės jų nesusieja su širdies sutrikimais. Skirtingai nei įprastai pasireiškiantis krūtinės skausmas, kuris nepraeina net ilsintis ar išgėrus vaistų, tyliojo infarkto simptomai gali būti labai nežymūs. Dalis žmonių iš viso nejaučia jokių simptomų.
- Pojūtis, tarsi būtų gripas
- Skausmas ar tempimas krūtinės arba viršutinės nugaros srityje, kuris primena pavargusį arba įsitempusį raumenį
- Neįprastas nuovargis
- Virškinimo sutrikimas, rėmuo
Kai kada širdies infarktas pasireiškia labiau atpažįstamais simptomais:
- Krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes
- Dusulys
- Galvos svaigimas
- Diskomfortas rankose, nugaroje ar kakle
- Šaltas prakaitas
- Pykinimas, vėmimas
- Ilgai trunkantis neišaiškinamas nuovargis
Kodėl įvyksta tylusis širdies smūgis?
Dažniausias tyliojo infarkto priežastis – vainikinių širdies kraujagyslių liga. Cholesterolio ir riebalų sankaupos siaurina kraujagysles, todėl širdis gauna supaprastintą kraujotaką. Kai ant šių sankaupų susidaro krešulys, kraujo tėkmė gali būti visai sustabdyta, o širdis lieka be būtino deguonies. Nebegavus deguonies, širdies raumuo pradeda žūti.
Rizikos veiksniai
Kai kurie veiksniai gali padidinti tylaus infarkto tikimybę:
- Antsvoris (KMI didesnis nei 25)
- Mažas fizinis aktyvumas
- Aukštas kraujospūdis
- Padidėjęs cholesterolis
- Nesaikingas riebaus, sūraus ir cholesterolio gausaus maisto vartojimas
- Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
- Nuolatinis stresas
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
- Preeklampsija nėštumo metu
- Infekcinės ligos, tokios kaip COVID-19
Taip pat yra rizikos veiksnių, kurių pakeisti negalima:
- Širdies ligų atvejai šeimoje
- Tam tikra etninė kilmė
- Vyresnis amžius – vyrams nuo 45-erių, moterims po menopauzės arba nuo 55-erių
Kokios galimos komplikacijos?
Tylusis širdies smūgis, laiku nepastebėtas ir negydytas, gali baigtis rimtomis pasekmėmis: stipriu širdies raumens pažeidimu, gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais ar net širdies nepakankamumu. Yra susijusių duomenų ir apie padidėjusią išeminio insulto riziką.
Kaip nustatomas tylusis širdies smūgis?
Tylųjį infarktą dažnai aptinka atsitiktinai – kartais net po kelių savaičių ar mėnesių, kai žmogus kreipiasi į gydytojus dėl kitų priežasčių. Apžiūros metu gydytojas gali pastebėti nereguliarų ar padažnėjusį pulsą, neįprastus garsus plaučiuose.
Kokie tyrimai naudojami?
- Kraujo tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies kateterizacija su angiografija
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Krovos mėginio pratimų testas
- Branduolinė (izotopinė) širdies apkrova
- Širdies echoskopija
Gydymas ir priežiūra
Daugelis žmonių, kurie patiria tylųjį širdies smūgį, net neįtaria, kad išgyvena pavojingą būklę. Tačiau kiekvienas infarktas – net ir be aiškių simptomų – reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos. Kuo greičiau pasiekiama ligoninė, tuo daugiau širdies audinio galima išgelbėti.
Pagalba ligoninėje
- Širdies veiklos stebėjimas
- Deguonies tiekimas
- Vaistai nuo kraujo krešulių (aspirinas ar trombolitikai), skausmo mažinimas
Procedūros
Dažnai, be vaistų, prireikia ir papildomų intervencijų. Jei širdies kraujagyslę užkimšo krešulys, gydytojai gali atlikti angioplastiką – atverti užsikimšusią arteriją ir įstatyti stentą, kad kraujas vėl laisvai tekėtų. Jei kraujagyslės pažeidimas labai didelis, gali būti atliekama šuntavimo (apėjimo) operacija.
Gydymo komplikacijos
- Kraujo krešulių susidarymas
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Širdies ritmo sutrikimai
- Inkstų veiklos sutrikimas
- Kitas infarktas, insultas ar net mirtis
Atsistatymas po gydymo
Po angioplastikos gijimas gali užtrukti apie savaitę, o po šuntavimo operacijos pilnam atsigavimui gali prireikti net kelių mėnesių.
Kaip sumažinti riziką?
Vaistai, tokie kaip aspirinas ar cholesterolio kiekį mažinantys medikamentai, gali padėti išvengti širdies smūgio, tačiau juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju. Svarbiausia – kasdien rūpintis savo sveikata, imantis šių priemonių:
- Nuolatinis fizinis aktyvumas
- Tabako gaminių atsisakymas
- Alkoholio kiekio ribojimas
- Sveika mityba – daugiau vaisių, daržovių, kuo mažiau raudonos mėsos
- Streso valdymas
- Sveiko kūno svorio palaikymas
Jei turite sveikatos problemų, didinančių širdies ligų riziką, pavyzdžiui: aukštą kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, inkstų ar kraujagyslių ligas, svarbu jas tinkamai prižiūrėti ir gydyti.
Patyrus bent vieną infarktą, rizika susirgti dar kartą išlieka didelė. Širdies reabilitacija, tinkamas fizinis aktyvumas bei gydytojo nurodymų laikymasis gali padėti išvengti naujų sveikatos problemų.
Gyvenimas po tylaus infarkto
Išėjus iš ligoninės svarbu vartoti paskirtus vaistus, kuriuos kai kuriais atvejais gali tekti vartoti visam gyvenimui. Dažniausiai skiriami šių grupių vaistai:
- Beta adrenoblokatoriai
- Antikoaguliantai
- Preparatai nuo trombų formavimosi
- Cholesterolį mažinantys vaistai
- Kraujospūdį mažinantys vaistai (pvz., AKF inhibitoriai)
Po infarkto galimas nuovargis, liūdesys ar nerimas. Daugelis žmonių jaučia naudą bendraudami su kitais, kurie taip pat patyrė širdies negalavimus.
Kiekvieno žmogaus kelias po tylaus infarkto yra individualus ir priklauso nuo to, kokio stiprumo buvo pažeistas širdies raumuo. Dažniausiai po kelių savaičių jau galima grįžti prie kasdienių veiklų, aktyviai judėti. Svarbu viską daryti palengva ir pagal rekomendacijas.
Kaip rūpintis savimi?
- Sveikai maitintis – rinktis širdžiai palankų maistą
- Daugiau judėti – bent kelias dienas per savaitę aktyviai užsiimti fizine veikla
- Nerūkyti
- Kūno svorį palaikyti normos ribose
- Laikytis gydytojo paskirto gydymo ir reguliariai lankytis profilaktinėse apžiūrose
Po stento įdėjimo gali būti būtini papildomi vaistai nuo krešulių bent pusę metų ar metus, kad kraujagyslės liktų atviros.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reguliarios apžiūros būtinos visiems, kurie patyrė širdies smūgį. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą ar echoskopiją.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Jei kyla įtarimų, kad gali būti širdies smūgis, būtina nedelsti ir kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir širdies funkciją.
Klausimai gydytojui
- Kokios yra tikimybės patirti dar vieną infarktą?
- Kiek sėkmingas yra gydymas šiai ligai?
- Ką svarbiausia daryti, norint išvengti tylaus infarkto ateityje?