Neuromuskulinė skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, kuris susijęs su vaiko nervų sistemos ir raumenų veiklos sutrikimais. Dėl šios būklės stuburo slanksteliai nustoja išsirikiuoti tiesiai per stuburo vidurį – jie pasisuka į šoną, todėl stuburas įgauna C arba S formos kreivę.
Kas yra neuromuskulinė skoliozė
Tėvai dažnai ragina vaikus laikytis tiesiai ar nesikuprinti prie stalo, tačiau vaikams, turintiems neuromuskulinę skoliozę, tai nėra paprasta užduotis – pasėdėti tiesiai tampa nuolatiniu iššūkiu ar net sukelia diskomfortą. Stuburo kreivumas gali paveikti ir kitus kasdienio gyvenimo aspektus. Pavyzdžiui, rūbai gali atrodyti netinkamai: viena rankovė būna ilgesnė, ar marškinių sagos susiklosto nelygiai. Tai nėra rūbų priežiūros ar gamybos klaida – o neuromuskulinės skoliozės pasekmė.
Dažniausiai skoliozė pastebima paaugliams ar spartaus augimo periodu, tačiau šios rūšies skoliozė kartais pasireiškia dar iki brendimo. Bėgant metams, stuburo kreivė linkusi didėti, o dėl progresuojančios deformacijos gali išsivystyti skausmas ar komplikacijos, kurių gydymui kartais prireikia operacijos.
Ar neuromuskulinė skoliozė progresuoja?
Taip, ši skoliozės forma yra progresuojanti, t. y. iškrypimas laikui bėgant didėja. Dažniausiai stuburo kreivė išryškėja ankstyvame amžiuje, o augimo šuolio metu ji gali greitai stiprėti. Kreivumas gali toliau didėti ir suaugus.
Kiek dažna yra neuromuskulinė skoliozė
Ši būklė dažnai lydima kitų nervų sistemos ar raumenų sutrikimų, tokių kaip raumenų distrofija, stuburo raumenų atrofija ar cerebrinis paralyžius. Pavyzdžiui, devyniems iš dešimties žmonių, sergančių Duchenne raumenų distrofija, ir aštuoniems iš dešimties, turinčių stuburo raumenų atrofiją, išsivysto skoliozė. Cerebriniu paralyžiumi sergančiųjų tarpe skoliozė pasitaiko nuo 20 iki 70 procentų atvejų.
Neuromuskulinės skoliozės simptomai
Pastebimi požymiai
- Nelygūs pečiai
- Vienoje pusėje iškilę šonkauliai
- Pasvirusi juosmens sritis ar klubai
Vaikams, naudojantiems vežimėlį, dažnai pastebimas kūno pasvirimas į vieną pusę, pasvirusios dubens padėtis, sėdėjimo sunkumai (reikia remtis rankomis ar alkūnėmis), gali atsirasti pragulos vietose, kur spaudžiamas kūnas. Be šoninio stuburo iškrypimo, papildomai gali formuotis ir kitokie stuburo išlinkimai, pavyzdžiui, išryškėjęs kupra (kifozė) arba ryškesnės įlinkio lanku formos (lordozė).
Subjektyvūs simptomai
- Nugaros skausmai
- Diskomfortas sėdint
- Raumenų silpnumas
- Tirpimas galūnėse
- Sunkiau judinti ar išsukti kūną, apribotas judesių diapazonas
- Problemos palaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją – ypač galvos, liemens, kaklo
Kaip atsiranda ši skoliozė
Neuromuskulinę skoliozę sukelia pagrindinė liga, kuri pažeidžia nervų sistemą ar raumenų funkciją. Tokios būklės metu vaikas negali normaliai judinti ir kontroliuoti tam tikrų raumenų grupių, todėl išsivysto stuburo raumenų silpnumas ar paralyžius. Dėl to stuburas ima krypti į šoną.
Pagrindinės ligos, su kuriomis dažniausiai siejama ši skoliozės rūšis:
- Cerebrinis paralyžius
- Duchenne raumenų distrofija
- Paralyžius
- Spina bifida
- Stuburo raumenų atrofija
Rizikos veiksniai
Didžiausia rizika išsivystyti neuromuskulinei skoliozei yra tiems vaikams, kurie turi minėtus nervų sistemos ar raumenų pažeidimus arba kuriems dėl judėjimo sunkumų nuolat reikia naudoti vežimėlį.
Galimos komplikacijos
- Kvėpavimo sutrikimai, tokie kaip dusulys ar krūtinės nepakankamumas
- Savarankiškumo praradimas (sunku apsirengti ar pavalgyti be pagalbos)
- Mobilumo apribojimai ir sunkesnis vaikščiojimas
- Nervų pažeidimai
- Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos
Vaikams gali kilti ir emocinių sunkumų – psichologinių iššūkių dėl pačios skoliozės ar ją sukėlusios ligos. Nuolatinis kelių būklių valdymas didina depresijos ar nerimo riziką.
Diagnozė ir tyrimai
Vertinant, ar vaikui išsivysčiusi neuromuskolinė skoliozė, gydytojas visų pirma atliks išsamų apžiūrą. Bus atidžiai stebima stuburo forma, laikysena, pusiausvyra, oda – ieškoma pragulų ar kitų požymių. Papildomai naudojamas skoliometras stuburo kreivumui įvertinti. Diagnozei patikslinti dažniausiai skiriama stuburo rentgenograma arba magnetinio rezonanso tyrimas, kurie padeda išsamiai įvertinti stuburo būklę. Taip pat peržiūrima vaiko ligų ir šeimos istorija.
Gydymas ir valdymas
Nemedikamentinės ir neoperacinės priemonės
- Vežimėlio individualizavimas: Jei vaikas naudoja vežimėlį, gali būti siūloma pritaikyti specialų nugaros atlošą ar šonines atramas, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą ir sėdėti patogiau.
- Fizioterapija: Kineziterapeutas padeda sudaryti pratimų planą, stiprinant raumenis ir lavinant pusiausvyrą. Tai padeda didinti savarankiškumą.
- Korsetas: Gali būti rekomenduojamas specialus korsetas liemeniui, ypač jei vaikas nevaikšto ir dažniausiai sėdi. Tačiau korsetas netaiso esamo stuburo iškrypimo – tik stabdo progresavimą. Vaikštantiems vaikams korseto nenešiojimas dažniausiai yra saugiau.
Nemedikamentinės priemonės gali sulėtinti skoliozės vystymąsi, tačiau visiškai stuburo neištiesina.
Chirurginis gydymas
Jei kreivumas viršija 40 laipsnių, nuolat didėja, sukelia skausmą, diskomfortą ar kvėpavimo/skausmo problemas, tada gali būti siūloma operacija. Gydytojų komanda sprendžia, ar chirurgija yra saugiausias sprendimas, atsižvelgdami į bendrą sveikatos būklę, ligos sunkumą ir ją sukėlusią priežastį.
- Stuburo sujungimas (fuzija): Atliekama stuburo kaulų sujungimo operacija, kurios metu slanksteliai sulygiuojami ir sujungiami kaulų transplantatais, metaliniais strypais bei sraigtais, kol susidaro tvirta kaulų masė. Fuzija stabdo tam tikrų stuburo dalių augimą, todėl gali sumažėti galutinis vaiko ūgis.
- Augantys strypai: Šis metodas taikomas vaikams, kurių skeletas dar auga. Prie stuburo pritvirtinamas specialus strypas – jis fiksuoja ir koreguoja kreivumą. Strypas reguliariai pailginamas augant vaikui. Kai vaikas užauga, dažniausiai atliekamas stuburo sujungimas.
Kadangi dauguma vaikų serga keliomis ligomis, operacijų metu gali būti didesnė infekcijų, nervų pažeidimų ar kitų komplikacijų rizika.
Prevencija
Negalima visiškai išvengti neuromuskulinės skoliozės. Tačiau ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas leidžia pristabdyti kreivės progresavimą arba koreguoti iškrypimą chirurginiu būdu.
Ligos eiga ir prognozė
Kokios bus tolesnės vaiko perspektyvos, priklauso nuo bendros sveikatos, skoliozę sukėlusios būklės, kreivumo laipsnio ir galimų gydymo variantų. Chirurgija gali ženkliai pagerinti stuburo padėtį ir sustabdyti kreivumo blogėjimą, tačiau, kaip ir su kiekviena operacija, egzistuoja tam tikrų pavojų. Gydymo komanda stengsis parinkti saugiausius ir efektyviausius sprendimus pagal vaiko fizinę ir emocinę gerovę.
Kai kuriais atvejais sunki neuromuskolinė skoliozė gali paveikti širdies ar plaučių veiklą ir sutrumpinti gyvenimo trukmę, tačiau daugeliui vaikų su tinkama priežiūra galima išvengti pavojingų komplikacijų.
Kasdienis gyvenimas su neuromuskuline skolioze
Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebima skoliozės ženklų – sunku pasėdėti, matomi nelygūs pečiai ar atsiranda pragulų. Jei jau yra nustatyta skoliozės diagnozė, svarbu stebėti, ar vaikas nejaučia naujų skausmų, diskomforto ar kitų komplikacijų, ir nuolat aptarti tai su gydytoju.
Klausimai, kuriuos verta aptarti apsilankymo metu: kokį gydymą rekomenduojama rinktis, ar būtina chirurgija, kaip užtikrinti vaiko saugumą ir komfortą kasdienybėje.
