Vaikų nuotaikos reguliacijos sutrikimas (DMDD) – tai psichikos sveikatos būklė, kuri pasireiškia nuolatiniu stipriu irzliumu ir dažnais pykčio protrūkiais. Šis sutrikimas daro įtaką kasdieniam vaiko gyvenimui, apsunkina mokymąsi, santykius su artimaisiais ir bendravimą su bendraamžiais.
Kas yra nuotaikos reguliacijos sutrikimas?
Nuotaikos reguliacijos sutrikimas vaikams pasireiškia kaip ilgalaikis didelis irzlumas bei intensyvūs, dažni pykčio protrūkiai. Nors visi vaikai kartais tampa nekantrūs ar prastos nuotaikos, DMDD požymiai kur kas ryškesni ir trunka ilgiau. Dažniausiai išgyvenami pykčio protrūkiai nepalyginamai stipresni ar ilgesni nei situacija, kuri juos sukelia, dėl ko smarkiai nukenčia kasdienė vaiko veikla.
Pirmieji sutrikimo simptomai turi pasireikšti iki dešimties metų amžiaus. Vėliau prasidedančio DMDD diagnozuoti neįmanoma. Šio sutrikimo diagnozė taikoma vaikams nuo šešerių iki aštuoniolikos metų.
Kaip DMDD skiriasi nuo kitų elgesio ir nuotaikos sutrikimų?
Nuotaikos reguliacijos sutrikimas dažnai painiojamas su priešiško elgesio sutrikimu (angl. ODD) ir bipoliniu sutrikimu. Priešiško elgesio sindromo atveju vaikai nuolatos priešinasi, būna priešiški ir maištingi suaugusiųjų atžvilgiu, tačiau DMDD apima stipresnį nuotaikos komponentą – dažną ir sunkų irzlumą.
Pastebėtina, kad vaikas, kuriam diagnozuojamas DMDD, papildomai ODD diagnozės negauna, net jei dalis simptomų sutampa.
Bipolinis sutrikimas pasireiškia nuotaikos, energijos ir elgesio pokyčiais, kurie tęsiasi epizodiškai – tai gali trukti dienas ar savaites. Tuo tarpu DMDD simptomai būna nuolatiniai, o bipolinis sutrikimas vaikams ir paaugliams pasitaiko rečiau. Neretai laikui bėgant DMDD pavirsta depresiniu arba generalizuotu nerimo sutrikimu.
Iki 2013 metų DMDD nebuvo atskirai diagnozuojamas, todėl daugelis vaikų, turinčių šį sutrikimą, būdavo klaidingai priskiriami bipoliniam sutrikimui.
Kam būdingas nuotaikos reguliacijos sutrikimas?
Išryškėja, kad DMDD požymiai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, iki dešimties metų. Specialistai šios diagnozės netaiko jaunesniems nei 6 metų vaikams ar vyresniems nei 18 metų paaugliams.
Kaip dažnai pasitaiko DMDD?
Šis sutrikimas įtrauktas į oficialų diagnozių sąrašą tik palyginti neseniai, todėl duomenų apie jo paplitimą vis dar yra ribota. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad DMDD gali pasireikšti maždaug 2–5 procentams vaikų.
DMDD simptomai
- Nuolatinis, beveik kasdien pasireiškiantis irzlumas ar pyktis didžiąją dienos dalį.
- Stiprūs, situaciją neadekvačiai atspindintys pykčio protrūkiai (žodiniai arba elgesio) bent tris kartus per savaitę ar dažniau.
- Kasdienio gyvenimo sunkumai, ypač kai irzlumas pasireiškia ne vienoje aplinkoje – namuose, mokykloje, tarp bendraamžių.
Šie simptomai gali smarkiai paveikti vaiko savijautą, mokyklinius pasiekimus bei tarpusavio santykius. Laiku nepastebėtas ir negydomas sutrikimas gali sukelti ilgalaikių pasekmių.
Kas lemia DMDD atsiradimą?
Kol kas tikslūs DMDD priežastiniai veiksniai nėra aiškūs, nes tai naujai aprašytas sutrikimas. Tačiau, manoma, kad šio sutrikimo išsivystymui įtakos turi biologinių, genetinių bei aplinkos faktorių derinys – panašiai kaip ir kitiems elgesio ar nuotaikos sutrikimams.
Kaip nustatomas DMDD?
Psichikos sveikatos specialistai diagnozuoja DMDD, kai vaiko simptomai atitinka nustatytus kriterijus, ir šie požymiai išlieka mažiausiai 12 mėnesių. Diagnostikai būtina kvalifikuoto vaikų ar paauglių psichologo ar psichiatro konsultacija. Vertindami vaiko būklę, specialistai dažnai remiasi tėvų, mokytojų, draugų ar brolių ir seserų pastebėjimais.
DMDD gali būti susijęs su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, dėmesio ir hiperaktyvumo (ADHD) ar nerimo sutrikimais. Todėl specialistas išsamiai vertins vaiką, kad nustatytų tikslią diagnozę.
Gydymas ir pagalba
Nors DMDD yra naujas klinikinis vienetas, gydymo metodai dažniausiai taikomi remiantis kitų vaikų irzrumą lydinčių sutrikimų gydymo patirtimi, pavyzdžiui, ADHD ar nerimo sutrikimų. Daugelis šių priemonių tinka ir DMDD atvejui.
Psichoterapija
Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, padeda vaikui ir jo šeimai išmokti atpažinti bei keisti neproduktyvius emocinius atsakus ir elgesį, lavina emocijų raišką bei konfliktų valdymą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena populiariausių terapijos formų, kuri moko vaiką suprasti savo mintis ir jausmus, atpažinti neigiamas mintis ir keisti jas produktyvesnėmis. Taip pat svarbus savikontrolės ir tolerancijos frustracijai ugdymas.
- Dialektinė elgesio terapija (DBT): Ši terapija skirta žmonėms, stipriau ir ilgiau nei įprastai patiriantiems emocinius svyravimus. Ji padeda reguliuoti jausmus ir išvengti perdėtų įsiūčio protrūkių.
- Tėvų mokymas: Terapija gali būti papildyta mokymais tėvams ar globėjams, kaip geriau reaguoti į vaiko irzlumą, numatyti sudėtingas situacijas ir užkirsti kelią pykčio protrūkiams. Mokoma naudoti nuoseklų auklėjimą bei teigiamą paskatinimą, siekiant mažinti nepageidaujamą elgesį ir stiprinti teigiamus įgūdžius.
Vaistai
Šiuo metu nėra specialiai DMDD gydyti patvirtintų medikamentų. Tačiau, esant reikalui, gydytojas gali skirti tam tikrų vaistų, kurie padeda valdyti simptomus:
- Stimuliantai, įprastai naudojami ADHD gydyti, kurie kartais sumažina ir DMDD lydintį irzlumą.
- Antidepresantai, pavyzdžiui, citalopramas (dažnai kartu su stimuliuojančiu vaistu metilfenidatu), gali pagerinti emocinę būklę ir mažinti irzlumą.
- Tam tikri atipiniai antipsichotikai gali būti svarstomi, jei kiti gydymo būdai neveiksmingi ir išlieka stiprūs protrūkiai ar agresija.
Visi vaistai gali turėti šalutinių poveikių, todėl labai svarbu stebėti vaiko savijautą ir, esant pokyčiams, nedelsiant konsultuotis su gydytoju.
Ar galima užkirsti kelią DMDD?
Nors išties ne visada įmanoma užkirsti kelią šiam sutrikimui, ankstyvas simptomų atpažinimas ir reagavimas dažnai leidžia gerokai sumažinti sukeliamus sunkumus vaikui ir jo šeimai ir išvengti vėlesnių komplikacijų.
Prognozė
Vaikams, sergantiems DMDD, pasitaiko rimtų mokymosi, bendravimo ir šeimos santykių iššūkių. Negydomas sutrikimas didina depresijos ir nerimo riziką suaugus. Dėl to svarbu laiku pradėti gydymą ir suteikti reikalingą pagalbą.
Kaip galiu padėti vaikui?
- Rinkite informaciją apie DMDD – aptarkite klausimus su savo gydytoju ar psichologu, domėkitės naujausiais tyrimais ir gydymo galimybėmis.
- Palaikykite nuolatinį bendravimą su vaiko sveikatos specialistais – tik dirbdami kartu galėsite pasirinkti efektyviausią gydymo kelią.
- Bendradarbiaukite su mokytojais ar mokyklos psichologu, kad būtų galima pritaikyti mokymosi procesą ir sukurti palankią aplinką.
- Padarykite pertrauką, jei jaučiate, jog situacija tampa įtempta – taip rodysite vaikui teigiamą pavyzdį, mokydami ir jį pačiam sustoti kritiniais momentais.
- Rūpinkitės savo emocine sveikata, nepamirškite savo užsiėmimų ir ieškokite palaikymo tarp kitų suaugusiųjų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad vaiko elgesys aštrėja, stiprėja pykčio protrūkiai ar didėja įtampa šeimoje ar mokykloje, svarbu kuo greičiau pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais.
