Oligomenorėja – tai medicininis terminas, apibūdinantis retai pasikartojančias menstruacijas. Paprastai mėnesinės vyksta kas 28 dienas ir trunka nuo keturių iki septynių dienų. Nedideli svyravimai – nuo 21 iki 35 dienų tarp ciklų – yra laikomi normaliu reiškiniu. Tačiau esant oligomenorėjai, menstruacijos pasidaro nereguliarios: tarp jų gali praeiti daugiau nei 35 dienos, todėl per metus jų būna vos šešios-aštuonios.
- 1.Kas vyksta organizme esant oligomenorėjai?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko oligomenorėja?
- 3.Oligomenorėjos simptomai
- 4.Kas lemia retas menstruacijas?
- 5.Kaip nustatoma oligomenorėja?
- 6.Kaip gydoma oligomenorėja?
- 7.Ar įmanoma išvengti oligomenorėjos?
- 8.Ko tikėtis, sergant oligomenorėja?
- 9.Kada verta pasitarti su gydytoju?
- 10.Ar oligomenorėja susijusi su nevaisingumu?
- 11.Ar PKS ir oligomenorėja – tas pats?
Kas vyksta organizme esant oligomenorėjai?
Ši būklė dažniausiai susijusi su hormonų pusiausvyros sutrikimais. Įprasto menstruacinio ciklo metu tam tikri hormonai, kuriuos gamina smegenų ir lytinės liaukos, padeda reguliuoti ciklą ir užtikrina jo reguliarumą. Kai šie hormonai išsibalansuoja, mėnesinės tampa nereguliarios ar retėja.
Oligomenorėja nuo amenorėjos skiriasi tuo, kad pastaruoju atveju menstruacijos dingsta visiškai arba pranyksta keliems mėnesiams, o esant oligomenorėjai, mėnesinės išlieka, tik jos tampa retesnės nei įprastai.
Kaip dažnai pasitaiko oligomenorėja?
Statistika rodo, jog tam tikru gyvenimo metu ši problema paliečia apie 12–15 proc. visų moterų. O tiems, kurie susiduria su vaisingumo sunkumais, oligomenorėja nustatoma 10–20 proc. atvejų. Dažnai ši būklė susijusi su policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), nes net 75–85 proc. PKS sergančių moterų patiria retas menstruacijas.
Oligomenorėjos simptomai
Pagrindinis požymis – praleistos arba gerokai uždelstos mėnesinės. Be to, gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausomai nuo priežasties:
- Odos bėrimai ar aknė
- Galvos skausmai
- Karščio bangos
- Pilvo skausmai
- Nebūdingi makšties išskyros
- Regėjimo sutrikimai
- Padidėjęs plaukuotumas veido ar kūno srityse
Kas lemia retas menstruacijas?
Dažniausia priežastis – hormoniniai sutrikimai, kuriuos gali sukelti įvairios ligos ar būklės. Taip pat menstruacinį ciklą gali sutrikdyti infekcijos arba struktūriniai lytinės sistemos pokyčiai.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): organizme gaminama daugiau androgenų (pvz., testosterono), todėl sutrinka ovuliacija – kiaušialąstės išleidimas.
- Androgenus gaminantys navikai (ląstelių dariniai ant kiaušidžių arba antinksčių) taip pat gali trikdyti ciklą.
- Kušingo sindromas: per didelis kortizolio kiekis sukelia hormoninį disbalansą.
- Prolaktinomos (navikas hipofizėje): didina prolaktino, mažina moteriškų lytinių hormonų kiekį.
- Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas: kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes ir estrogenus gerokai anksčiau nei įprastai.
- Skydliaukės hiperfunkcija: gali sutrikdyti estrogenų ir prolaktino pusiausvyrą.
- Įgimta antinksčių hiperplazija: nuo gimimo sutrikusi antinksčių fermentų gamyba neleidžia susiformuoti būtinų hormonų.
- Lyties organų infekcijos ar dubens uždegimo liga: ypač jei priežastis – negydytos LPI.
- Ašermano sindromas: randai gimdos ar gimdos kaklelio srityje, dažniausiai po ginekologinių operacijų.
- Cukrinis diabetas, tiek 1, tiek 2 tipo: tiek per didelis, tiek per mažas svoris gali turėti įtakos menstruacijų reguliarumui.
- Mitybos sutrikimai: anoreksija, bulimija, persivalgymas mažina būtinų medžiagų kiekį.
- Intensyvus fizinis krūvis: per didelis fizinis aktyvumas gali trikdyti ciklą.
Taip pat retų mėnesinių priežastimi gali tapti tam tikri vaistai, tarp jų – hormoninės kontraceptinės tabletės, antipsichotikai, vaistai epilepsijai gydyti.
Kaip nustatoma oligomenorėja?
Diagnozės procesą sudaro keli etapai. Itin svarbu bent du mėnesius sekti savo ciklą, kad galėtumėte pateikti tikslią informaciją apie menstruacijų trukmę, dažnumą ir pobūdį. Gydytojas taip pat domėsis:
- Jūsų įprastais menstruacinių ciklų ypatumais (per kiek dienų kartojasi, kiek trunka, kraujavimo stiprumas)
- Artimųjų ligų istorija (ar yra šeimoje sergančių PKS, diabetu ir pan.)
- Gyvensenos ypatybėmis: mityba, sportas, ar turite neapsaugotų lytinių santykių – norint atmesti LPI galimybę
- Vartojamais vaistais, galinčiais turėti įtakos ciklui
Kokie tyrimai gali būti skiriami?
Išskirti kelios tyrimų rūšys:
- Fizinis ištyrimas: įvertinama bendra būklė, veido, kaklo, krūtinės, pilvo pokyčiai.
- Ginekologinės apžiūros: specialiais prietaisais apžiūrima makšties ir gimdos kaklelio būklė, ieškoma randų, uždegimo ar kraujavimo žymių.
- Palpacija: apčiuopiama pilvo sritis ieškant skaudžių ar padidėjusių vietų.
- Vaizdiniai tyrimai: ultragarsinis tyrimas (parodo uždegiminius pokyčius, PKS būdingus požymius), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – pastaroji padeda tiksliai aptikti prolaktinomas.
- Kraujotyrimai: hormonų lygio nustatymas (FSH, LH, prolaktinas, TSH, 17-OHP), cukraus (gliukozės) kiekio kraujyje tyrimas.
Kaip gydoma oligomenorėja?
Gydymas visų pirma priklauso nuo individualios priežasties. Jei kaltas hormonų disbalansas, skiriamos hormonų preparatai, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės. Jei nustatomi androgenus išskiriantys navikai, gali būti siūloma chirurginiu būdu juos pašalinti. Mitybos stokos ar pernelyg didelio krūvio atvejais rekomenduojamos gyvensenos korekcijos – subalansuota mityba, krūvio mažinimas ar didinimas.
Ar įmanoma išvengti oligomenorėjos?
Šios būklės visiškai išvengti nepavyks, nes ją lemia daugelis išorinių ir vidinių veiksnių. Visgi, nustačius tikslią priežastį, galima imtis gydymo ir sustiprinti organizmo funkcijas.
Ko tikėtis, sergant oligomenorėja?
Nors pati oligomenorėja retai kelia pavojų sveikatai, svarbu laiku nustatyti ją sukėlusias priežastis. Negydant tokių ligų kaip PKS ar dubens uždegimas ilgainiui gali išsivystyti nevaisingumas. Be to, reguliariai neišsivalant gimdos gleivinei gali didėti rizika susirgti endometriumo hiperplazija ar gimdos vėžiu.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Jei menstruacijų ciklas nuolat ilgesnis nei 35 dienos arba dažnai visai praleidžiate mėnesines, būtina kreiptis į gydytoją. Tokie ciklo sutrikimai nėra įprasti ir pažangiai juos gydant galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Kaip pasiruošti vizitui pas specialistą?
Prieš keliaudami pas gydytoją, rekomenduojama kelis mėnesius sekti savo menstruacijas. Naudokitės kalendoriumi ar tam skirtais programėlių įrankiais, kuriuose žymėkite:
- Tikslias menstruacijų pradžios ir pabaigos dienas
- Kiek gausiai kraujuojate
- Visus lydinčius simptomus prieš, per ir po menstruacijų
Dažniausi klausimai gydytojui
- Ar reikia nerimauti dėl retų mėnesinių?
- Ar šie sutrikimai gali paveikti mano vaisingumą?
- Kokios gydymo galimybės būtų tinkamos, jei planuoju pastoti?
- Ar teks naudoti hormonus ilgą laiką, norint suvaldyti ciklo nereguliarumus?
Ar oligomenorėja susijusi su nevaisingumu?
Retos mėnesinės gali būti susijusios su tokiomis būklėmis kaip PKS, kurios neretai turi įtakos vaisingumui. Hormonų pusiausvyros problemos ne tik sukelia menstruacijų sutrikimus, bet gali ir apsunkinti pastojimą.
Ar PKS ir oligomenorėja – tas pats?
Tai nėra tapatūs reiškiniai, tačiau dažnai pasitaiko kartu – policistinių kiaušidžių sindromas dažnai sukelia retas menstruacijas.
