Gyventi sergant opiniu kolitu – nemenkas iššūkis, ypač kai šalia yra šeima ir kasdieniai rūpesčiai. Kaip atrodo įprasta diena su šia liga? Dalinuosi savo patirtimi – nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro.
Rytas: laikas sau ir pasiruošimas dienai
6:15 valandą ryto suskamba žadintuvas. Prieš pabundant dukroms, turiu pusvalandį ramybės – tai brangus laikas, kuriame galiu susikaupti, pamedituoti ar atlikti lengvus tempimus, kartais – kelis jogos pratimus. Tokios akimirkos padeda atrasti pusiausvyrą ir pasiruošti dienai.
Nuo to laiko, kai sužinojau apie savo ligą, supratau, kaip svarbu pastebėti, kas išprovokuoja ligos paūmėjimus. Gyvenu pagal principą – kiekvieną dieną imti po mažą žingsnį, kas labai padeda tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Rytas: šeimos pusryčiai ir mityba
8 valandą namuose prasideda pusryčių metas. Kad galėtume visi jaustis gerai, stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas, tinkamas mano sveikatai. Kadangi vyras taip pat serga opiniu kolitu, mūsų vaikai turi didesnę riziką susidurti su šia liga ateityje.
Būtent todėl ypač rūpinuosi jų mityba – jei reikia, pusryčius ir pietus ruošiu pati nuo pradžių. Taip užtikrinu, kad jie gautų kuo daugiau natūralaus, sveiko maisto. Tai reikalauja daug laiko, bet man svarbiausia – jų gerovė.
Diena: šiek tiek chaoso ir savų iššūkių
9 valandą skubu išleisti vyresniąją dukrą į mokyklą, o tada kartu su mažąja lekiame į būrelį ar užsiėmimus. Rytais dažniausiai liga pasireiškia aktyviausiai – kartais tenka dažniau lankytis tualete.
Tai pridaro nemažai nepatogumų – būna, tenka vėluoti ar sustabdyti dienos planus. Kartais jaučiu kaltės jausmą, jog dėl mano būklės vaikas vėluoja, ar tenka netikėtai ieškoti tualeto viešumoje. Taip nutikus, ne visada lengva susitvarkyti, ypač kai kartu yra mažas vaikas.
Pietūs: laikas namuose ir dienos planavimas
Pietauti dažniausiai grįžtame namo su mažąja dukra. Galiu pagaminti sveiką maistą mums abiem, pagal savo sveikatos poreikius. Po pietų ji miega, o aš, nors ir jaučiu nuovargį, stengiuosi pasinaudoti šiuo laiku – sutvarkau namus, planuoju vakarienę.
Kad būtų lengviau, savaitgaliais iš anksto paruošiu ir užšaldau kelias vakarienes – tai labai padeda, jei staiga pritrūksta jėgų ar visai nėra laiko gaminti.
Palaikymas ir energijos stoka
Kasdienę rutiną apsunkina nuolatinis nuovargis – gyvendama su opiniu kolitu dažnai jaučiuosi išsekusi. Tokiais momentais man svarbiausia turėti šalia palaikymą.
- Į pagalbą visada ateina mano mama – nuo jos galiu tikėtis pagalbos, kai reikia ilsėtis ar kažką pagaminti.
- Vyras taip pat pagelbėja: jis iškart pastebi, jei man reikia daugiau poilsio ar pagalbos su vaikais.
- Palaikymo ieškau ir specialiose grupėse, kur bendrauju su žmonėmis, patiriančiais tą patį. Tai padeda neprarasti optimizmo.
Vakaras: šeimos vakarienė ir refleksija
Apie 17:45 valandą visi susirenkame vakarienės. Kartais būna sunku įtikinti dukras paragauti to, ką pagaminau, tačiau nuolat skatinu jas valgyti sveikiau.
Vyresnioji pradeda domėtis, kodėl valgau atrinktus patiekalus ar kai kurių produktų vengiu. Tenka paaiškinti, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti savijautą dėl mano būklės. Kartais tokie pokalbiai liūdina, tačiau žinau, kad darau viską, jog šeima būtų sveika.
Būna dienų, kai tiesiog norisi likti lovoje ar užsisakyti maistą į namus, bet žinau, kad dėl to galiu pasijusti dar blogiau, tad stengiuosi laikytis disciplinos.
Vėlyvas vakaras: poilsis ir ryžtas eiti į priekį
21 valandą laikas eiti miegoti visiems. Pajuntu nuovargį ir žinau, kad liga pridėjo savo. Tačiau suprantu, kad nepaisant ligos, ji manęs neapibrėžia – tai tik viena mano gyvenimo dalis.
Leidžiu sau pailsėti, kad rytoj vėl būčiau stipri dėl savo vaikų. Siekiu domėtis savo liga, ugdyti žinias ir stiprinti savo poziciją. Esu pati sau geriausia advokatė, ir būtent žinios suteikia stiprybės.
Žinau viena – niekada neleisiu, kad ši liga paveiktų mano dukterų ateitį. Mano tikslas – išlikti stipriai ir neleisti opiniam kolitui valdyti mūsų gyvenimo.
