Corticotropin (dar žinomas kaip Acthar) yra vaistas, dažniausiai naudojamas vaikų tam tikro tipo traukulių (infantilių spazmų) gydymui, bet taip pat gali būti skiriamas įvairių ligų bei uždegiminių sutrikimų eigai palengvinti. Jis veikia mažindamas organizmo imuninės sistemos atsaką ir taip mažina uždegimą, patinimą bei kitus simptomus. Šis preparatas yra klasifikuojamas kaip hormonas.
Panaudojimo sritys
Corticotropin dažniausiai taikomas gydant:
- vaikų spazmus (infantilius spazmus)
- išsėtinę sklerozę
- artritą
- vilkligę
- regėjimo organų uždegimus
- odos, inkstų ar plaučių ligas
- imuninės sistemos sutrikimus ir kitus autoimuninius uždegimus
Veiklioji medžiaga sureguliuoja organizmo atsaką į uždegimą ir alergines reakcijas bei padeda sumažinti skausmą, tinimą ar kitus ligos simptomus.
Kaip vartoti
Vaistas leidžiamas į raumenį arba po oda, kaip nurodė gydytojas. Vaikystės spazmų atveju paprastai skiriamos injekcijos į raumenį. Dozavimą nustato gydytojas, atsižvelgęs į paciento amžių, svorį, ligą ir gydymo efektyvumą. Svarbu nenutraukti vaisto vartojimo staiga, o sumažinti dozę palaipsniui pagal gydytojo nurodymus, nes staigus nutraukimas gali pabloginti būklę.
Prieš injekciją ampulę ar užpildytą švirkštą rekomenduojama palaikyti kambario temperatūroje – flakoną patrinti tarp delnų, užpildytą švirkštą tiesiog išimti iš šaldytuvo ir palikti atšilti apie 45 minutes. Nenaudokite kitų šildymo būdų ir visada apžiūrėkite vaistą – jei pastebite drumstumą ar dalelių, vaisto neleiskite. Prieš kiekvieną injekciją dezinfekuokite odą ir keiskite injekcijos vietą, kad išvengtumėte pažeidimų.
Vaistą vartokite tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad pasiektumėte geriausią poveikį. Jeigu simptomai nepagerėja ar blogėja, būtina informuoti gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kaip ir visi vaistai, corticotropin gali sukelti šalutinių reakcijų. Dažniausiai pasitaiko šie:
- pykinimas ar vėmimas
- viduriavimas
- miego sutrikimai
- sutrikęs apetitas
- skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje
Jei pastebėti šalutiniai reiškiniai nepraeina ar stiprėja, apie juos būtina informuoti gydytoją. Rečiau gali pasireikšti sunkesni poveikiai, priklausomai nuo individualaus organizmo jautrumo ar kitų vartojamų vaistų.
- glikemijos padidėjimas (ypač asmenims, sergantiems cukriniu diabetu)
- padidėjęs polinkis infekcijoms – pasireiškia karščiavimu, nuolatinėmis gerklės skausmais, baltomis dėmelėmis burnoje
- padidėjęs kraujospūdis
- silpnumo jausmas, neįprastas svorio augimas, lėtai gyjančios žaizdos
- kaulų skausmas, odos plonėjimas, lengvas kraujavimas ar mėlynės
- nereguliarus ar greitas širdies plakimas, pabrinkusios kojos, rankos ar veidas
- psichikos būklės pokyčiai: nuotaikų svyravimai, susierzinimas, depresija.
Retais atvejais gali pasireikšti stipri alerginė reakcija – išbėrimas, niežulys ar patinimas ypač veido, liežuvio, gerklės srityje; stiprus galvos svaigimas, sunkumas kvėpuoti. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Nors dauguma žmonių šį vaistą toleruoja gerai, itin svarbu stebėti savo savijautą viso gydymo metu.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti corticotropin, informuokite gydytoją, jei esate alergiškas šiam vaistui, kiaulienos produktams ar turite kitų alergijų. Jei kada nors sirgote infekcinėmis ligomis (pvz., tuberkulioze, grybelinėmis ar parazitinėmis infekcijomis, herpes), skrandžio ar žarnyno problemomis (pvz., opos, divertikulitas, opinis kolitas), antinksčių sutrikimais, osteoporoze ar kitomis lėtinėmis ligomis, būtinai praneškite gydytojui. Dėl šių būklių gali būti reikalaujama atidžiau stebėti Jūsų sveikatą gydymo metu.
Paprastai gydytojas aptars visas galimas rizikas ir naudas, o taip pat suderins vaistų vartojimą su kitais Jums paskirtais gydymo būdais.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
