Oropoučės viruso liga yra infekcija, pasireiškianti gripą primenančiais simptomais. Dažniausiai ši liga praeina lengvai, tačiau kartais simptomai grįžta po kelių dienų ar savaičių, o nėštumo metu gali kilti komplikacijų. Virusą paprastai perneša smulkios muselės (vadinamos „midžiais“) ir kai kurie uodai, o žmonės dažniausiai užsikrečia įkandus šiems vabzdžiams.

Oropoučės virusas: paplitimas ir ypatumai

Ši virusinė infekcija dažniau pasitaiko Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ypač šalyse, esančiose prie Amazonės regiono. Pastaruoju metu židinių užregistruota ir Kuboje. Nuo viruso atradimo 1955 metais žinoma apie pusę milijono šios infekcijos atvejų.

Ligos simptomai

Oropoučės viruso ligos simptomai gali būti įvairūs, ir daugelis žmonių jų visai nejaučia. Dažniausi požymiai:

Karščiavimas
Šaltkrėtis
Stiprus galvos skausmas
Raumenų ir sąnarių skausmai
Bėrimas

Jei liga progresuoja sunkiau, gali atsirasti:

Susiję įrašai

Svaigulys
Pojūtis, kad akys jautresnės šviesai, arba akių skausmas
Pakitusi sąmonė, sumišimas
Pykinimas, vėmimas
Sprando sustingimas

Ligos priežastys ir plitimo būdai

Ligos priežastis – Oropoučės ortobunyavirusas, mažytis RNR virusas, plintantis midžiais (Culicoides paraensis) ir kai kuriais uodais. Žmogus užsikrečia, kai jį įkanda užkrėstas vabzdys. Nuo žmogaus žmogui šis virusas neplinta, tačiau nėštumo metu jis gali būti perduotas vaisiui per placentą ir sukelti įgimtų sveikatos sutrikimų.

Galimos komplikacijos

Nors dauguma užsikrėtusių pasveiksta be didesnių pasekmių, kartais liga gali komplikuotis. Galimi pavojai – smegenų ar jų dangalų uždegimas (encefalitas ar meningitas). Nėštumas padidina šių komplikacijų riziką ir gali sukelti tokias problemas:

Persileidimas
Negyvas gimdymas
Mikrocefalija ir kitos įgimtos būklės

Kaip nustatoma infekcija?

Diagnozė paprastai grindžiama žmogaus simptomais ir klausimais apie keliones į vietoves, kur ši liga paplitusi, arba apie galimus vabzdžių įkandimus. Jei įtariama sunki ligos eiga, gydytojai gali paskirti kraujo tyrimus ar stuburo smegenų skysčio tyrimą (lumbalinę punkciją), kad ieškotų viruso pėdsakų.

Gydymo galimybės

Šiai infekcijai specifinių antivirusinių vaistų nėra, tad gydymas dažniausiai yra simptominis. Namuose galima naudoti nereceptinius vaistus, tokius kaip paracetamolis, kurie padeda palengvinti skausmą bei sumažinti temperatūrą. Labai svarbu vengti aspirino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno), nebent gydytojas patvirtino, kad jie yra saugūs – kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, dengė, kartu su jais padidina kraujavimo riziką.

Prevencija ir apsauga

Geriausias būdas apsisaugoti – vengti vabzdžių įkandimų.

Naudokite patikimus repelentus, kurių sudėtyje yra DEET ar kitų efektyvių veikliųjų medžiagų.
Atviroms kūno vietoms lauke pridenkite drabužiais, ypač naktį: rinkitės ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis, avėkite kojines.
Šalinkite stovintį vandenį (išpilkite vandenį iš kibirų, nenaudojamų padangų, paukščių girdyklų), kad nesidaugintų uodai ir midžiai.
Palaikykite tvarkingus langų bei durų tinklelius ir užtikrinkite, kad jų skylutės būtų labai mažos – taip vidun nepateks smulkių vabzdžių.
Regionuose, kur ši liga paplitusi, miegokite po labai smulkaus tinklelio uždangalu.
Nėščiosios turėtų vengti kelionių į padidintos rizikos zonas.

Ligos eiga ir prognozė

Dauguma sergančiųjų pasveiksta per maždaug savaitę be sunkių pasekmių. Kai kuriems simptomai gali sugrįžti antrą kartą, tačiau paprastai per mėnesį visiškai atsigaunama. Ligos baigtis dažniausiai gera – mirtini atvejai labai reti. Tik neseniai, po beveik 70 metų nuo viruso atradimo, buvo užregistruotos pirmos mirties dėl šios infekcijos.

Kada kreiptis į medikus?

Jei buvote šalyse ar vietovėse, kur paplitusi Oropoučės viruso infekcija, ir pajutote minėtus simptomus – ypač jei laukiatės – svarbu pasitarti su gydytoju, kuris padės pasirinkti tinkamiausią priežiūrą ir gydymą.