Ortostatinė hipotenzija – tai būklė, kai staiga nukrenta kraujospūdis atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Dėl to gali pasireikšti svaigulys, silpnumas, o kai kuriems žmonėms net nualpimas.
Kas yra ortostatinė hipotenzija?
Ortostatinė hipotenzija reiškia, kad iš žemos padėties – pavyzdžiui, atsistojus – kraujospūdis smarkiai sumažėja. Ši būklė dar vadinama postūrine arba padėties hipotenzija. Terminas „ortostatinė“ nurodo į staigų perėjimą į vertikalią padėtį, o „hipotenzija“ reiškia žemą kraujospūdį.
Kraujospūdžio samprata
Kraujospūdis atspindi jėgą, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis pumpuoja kraują po visą organizmą. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas – užfiksuojamas, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas.
- Diastolinis spaudimas – matuojamas tuomet, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Dažniausiai normalus kraujospūdis būna mažesnis nei 120/80 mmHg. Kai vertės nukrenta žemiau 90/60 mmHg, tai laikoma žemu kraujospūdžiu.
Diagnozavimo principai
Nėra griežtų skaičių, apibrėžiančių ortostatinę hipotenziją visiems, tačiau žinoma, kad ši būklė nustatoma tuomet, kai per tris minutes nuo atsistojimo sistolinis kraujospūdis sumažėja daugiau nei 20 mmHg, o diastolinis – daugiau nei 10 mmHg.
Kam rizika didesnė?
Ortostatinė hipotenzija gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau padidėjusi rizika pasireiškia vyresniame amžiuje. Šie veiksniai taip pat turi įtakos:
- Mažakraujystė arba B12 vitamino trūkumas
- Suskystėjusios organizmo atsargos dėl viduriavimo, vėmimo ar diuretikų vartojimo
- Endokrininės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, skydliaukės ar antinksčių sutrikimai
- Širdies ligos – ritmo sutrikimai ar vožtuvų patologijos
- Kai kurie vaistai, vartojami aukštam kraujospūdžiui, širdies ligoms ar depresijai gydyti
- Nervų sistemos ligos, tokios kaip Parkinsono liga ar demencija
- Nėštumas, ypač pirmąsias 24 savaites
- Ilgalaikis gulėjimas lovoje dėl įvairių priežasčių
Ortostatinės hipotenzijos paplitimas
Ši kraujospūdžio problema ypač dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims – apytiksliai kas penktas senjoras gali kentėti nuo ortostatinės hipotenzijos. Ligos rizika didesnė tiems, kurie ilgai guli, pavyzdžiui, dėl nėštumo
Net paaugliams, kuriems vyksta sparčios augimo fazės, šis sutrikimas nėra retas reiškinys.
Ortostatinės hipotenzijos simptomai
Dažniausiai simptomai ryškiausi ryte – tada kraujospūdis būna žemiausias. Kai kurie asmenys išvis nejaučia jokių pojūčių, tačiau dalį žmonių simptomai sustiprėja dėl karščio (pvz., karštą dieną, esant temperatūrai ar po karštos vonios).
Tipinis požymis – galvos svaigimas ar silpnumas stojantis, dažnai praeinantis atsisėdus ar atsigulus. Kartais gali ištikti nualpimas.
- Matymo neryškumas
- Skausmas krūtinėje, pečiuose arba kakle
- Sunku susikaupti
- Bendra silpnumo ar nuovargio būsena
- Galvos skausmai
- Širdies permušimai
- Pykinimas, prakaitavimas, karščio jausmas
- Dusulys
Kodėl išsivysto ortostatinė hipotenzija?
Gulint ar sėdint kraujas laisvai teka iš kojų atgal į širdį. Staiga stojantis dalis kraujo užsilaiko kojose, todėl širdis gauna mažiau kraujo ir trumpam sumažėja kraujospūdis.
Sutrikimą gali lemti:
- Sumažėjęs širdies pajėgumas išpumpuoti kraują
- Nusilpusi autonominė nervų sistema, kuri paprastai atkuria normalų spaudimą
- Tam tikros neurologinės ligos, pvz., Parkinsono liga, Lewy kūnelių demencija, dauginė sistemų atrofija
- Ilgas gulėjimas lovoje, pavyzdžiui, nėštumo metu
- Sumažėjęs kraujo tūris dėl netekto kraujo ar dehidratacijos
- Antinksčių liaukų veiklos sutrikimai
- Kai kurių vaistų poveikis
Kaip nustatoma ortostatinė hipotenzija?
Diagnozei gydytojas matuoja kraujospūdį ir pulsą esant gulimai, sėdimai ir stovinčiai padėčiai, taip pat domisi žmogaus sveikatos istorija bei simptomais.
Gali būti atliekami šie papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai ieškant cukrinio diabeto, mažakraujystės ar kitų būklių
- Širdies echoskopija, siekiant įvertinti širdies darbą
- Elektrokardiograma (EKG) ritmo sutrikimams nustatyti
- Krabos tolerancijos arba fizinio krūvio testai
- Ilgalaikė širdies ritmo stebėsena specialiu prietaisu
- Specialus pasvirimo stalo testas, kai tiriama, kaip keičiasi kraujospūdis ir pulsas keičiant kūno padėtį
Gydymo galimybės
Terapija priklauso nuo to, kas iššaukė ortostatinę hipotenziją. Pagrindiniai gydymo žingsniai gali būti:
- Pagrindinės ligos ar būklės šalinimas
- Vaistų, kurie sukėlė problemą, dozės mažinimas arba pakeitimas kitais preparatais
- Kiek įmanoma, atsisėdimas lovoje, jei reikalingas ilgas gulėjimas
- Komprensinių kojinių dėvėjimas, siekiant pagerinti veninę kraujotaką
- Skysčių bei druskos vartojimas esant dehidratacijai
Vaistai, skirti esant stipresnei ortostatinei hipotenzijai
Nors dažniausiai užtenka nemedikamentinių priemonių, kartais gydytojas paskiria vaistų, kurie padidina kraujo tūrį arba spaudimą. Gali būti naudojami:
- Droxidopa
- Eritropoezę skatinantys preparatai
- Desmopresinas
- Octreotidas
- Fludrokortizonas
- Midodrinas
- Piridostigminas
Galimos komplikacijos
Žmonėms, sergantiems ortostatine hipotenzija, padidėja griuvimų ir jų pasekmių – kaulų lūžių ar galvos traumų – rizika, nes svaigulys gali priversti netikėtai kristi arba nualpti.
Galimos kitos komplikacijos:
- Po valgio (ypač daug angliavandenių turinčio) atsirandantis kraujospūdžio kritimas
- Organų pažeidimas ar šokas, jei kraujospūdis išlieka žemas ilgesnį laiką
- Padidėjusi insulto ir širdies ligų rizika dėl svyruojančio kraujospūdžio
- Kraujospūdžio sumažėjimas gulint (supininė hipotenzija)
Kaip išvengti ar sumažinti simptomus?
- Venkite stipriai karštų vonių ir dušų, neperkaiskite
- Gerkite daug skysčių, ribokite alkoholį, venkite gausių ar labai angliavandeningų patiekalų
- Nemiegokite visiškai horizontalioje padėtyje – galvą pakelkite aukščiau, panaudokite papildomą pagalvę ar pakreipkite čiužinį
- Stengiantis keltis iš gulimos arba sėdimos padėties, judėkite lėtai ir laikykitės į kažką stabilaus
- Jei ilgai stovite, judinkite ar marširuokite kojomis, darykite izometrinius pratimus (pvz., suspauskite gumos rutuliuką ar rankšluostį) prieš atsistodami
- Dėvėkite kompresines kojines ar specialų pilvo diržą, kad pagerintumėte kraujotaką
Pažvelgus į ateitį
Dauguma sergančiųjų ortostatine hipotenzija gali išmokti valdyti simptomus bei pagerinti kasdienę savijautą, jei laikysis gydytojo rekomendacijų. Dažnai pakanka paprastesnių prevencinių žingsnių – pavyzdžiui, keltis iš lovos lėčiau ir atsargiau.
Šiai būklei nėra visiems tinkančio gydymo metodo, tačiau simptomai gali sumažėti jeigu:
- Vartojate paskirtus vaistus
- Rinkitės dažnesnius, bet mažesnius valgymus
- Gerkite daugiau skysčių
- Naudokite kompresines kojines
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?
Kreipkitės į medikus, jei dažnai ar kartais pajuntate, kad atsistojus svaigsta galva. Nedelskite, jei:
- Jaučiate krūtinės skausmą
- Nualpote ar parkritote
- Turite pusiausvyros ar judesių koordinacijos sutrikimų
- Po griuvimo pasireiškė kaulų lūžių ar galvos traumos požymių
- Išmatos pasidarė juodos arba jose atsirado kraujo
- Pasirodė šoko požymiai – šaltas, drėgnas prakaitas, pagreitėjęs kvėpavimas, pamėlusi oda ar silpnas pulsas
Dažnai painiojama su POTS
Ortostatinė hipotenzija ir padėties tachikardijos sindromas gali pasireikšti panašiais simptomais – sunkumas, svaigulys ar net nualpimas. Visgi, POTS atveju be spaudimo kritimo išryškėja širdies ritmo padažnėjimas 30–40 dūžių per minutę vos per 10 minučių po atsistojimo. Ortostatinės hipotenzijos metu širdies ritmas stipriai nesikeičia.
Padėties tachikardijos sindromas diagnozuojamas rečiau nei ortostatinė hipotenzija.
