Osteosarkoma – tai retai pasitaikantis piktybinis kaulų navikas, kuris neretai vystosi ilgųjų kaulų srityje šalia sąnarių, pavyzdžiui, kelių, klubų ar pečių. Šią ligą dažniausiai diagnozuoja vaikams ir paaugliams, ypač intensyvaus augimo laikotarpiu. Yra žinoma, kad kasmet šia diagnoze susiduria mažiau nei tūkstantis žmonių.
Kas yra osteosarkoma?
Osteosarkoma kitaip dar vadinama osteogenine sarkoma – tai vėžys, kuris vystosi iš kaulo audinio. Iš pradžių vėžio ląstelės labai panašios į įprastas kaulines ląsteles, tačiau vėliau jos pradeda nevaldomai daugintis ir kurti supiktybėjusius navikus, keičiančius normalią kaulo struktūrą. Ši liga priklauso sarkomų grupei, kuri apima visus auglius, išsivystančius iš jungiamojo audinio, tokio kaip kaulai, kremzlės ar raumenys.
Kokius kaulus dažniausiai pažeidžia osteosarkoma?
Dažniausiai navikas susidaro ilgųjų kaulų galuose, ypač – šlaunikaulyje (femure), blauzdikaulyje (tibijoje), bei žasto kauluose (humerusuose). Išskirtiniais atvejais osteosarkoma gali išsivystyti žandikaulyje, dubens kauluose, kaukolėje ar net minkštuose pilvo ertmės ar krūtinės audiniuose.
Osteogeninės sarkomos laipsniai
Įprasta šią ligą suskirstyti į tris laipsnius pagal auglio piktybiškumą ir plitimo greitį:
- Žemo laipsnio – augliai vystosi lėtai ir retai metastazuoja.
- Vidutinio laipsnio – naviko augimas ir plitimas vidutiniais tempais.
- Aukšto laipsnio – agresyviausi, sparčiai augantys ir linkę plisti į kitus organus.
Osteosarkomos simptomai
Dažniausiai osteosarkoma pasireiškia šiais požymiais:
- Nuolatinis kaulo skausmas ar jautrumas tam tikroje vietoje
- Kelių sąnario ar kitos pažeistos vietos judesių ribotumas
- Apčiuopiamas guzas ar patinimas, aplinkinė oda gali būti šiltesnė
- Odos spalvos pokyčiai virš naviko
- Netikėti kaulų lūžiai dėl susilpnėjusios kaulo struktūros
- Nepaaiškinama temperatūra (karščiavimas)
Kiek stiprus skausmas sergant osteosarkoma?
Kai kuriems žmonėms ligos sukeltas skausmas gali būti labai stiprus ir trikdyti kasdienę veiklą – ypač, jeigu vėžys išplitęs į kaulus, darančius įtaką judesiams. Kai kuriais atvejais navikai gali nesukelti skausmo, ypač ligos pradžioje.
Osteosarkomos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos priežastys iki šiol nėra aiškios, tačiau nustatyti tam tikri faktoriai, galintys didinti riziką:
- Itin spartus kaulų augimas – dažniausiai ligą diagnozuoja augančiame organizme, todėl paaugliai yra jautriausia grupė;
- Radiacijos poveikis, kuris pasireiškia tiek aplinkoje, tiek gydant kitus navikus;
- Genetiniai veiksniai, tokie kaip p53 ar Rb genų mutacijos. Šie pokyčiai siejami su polinkiu į įvairius piktybinius navikus, įskaitant osteosarkomą ir retinoblastomą;
- Kaulų infarktas – nutrūkus kraujotakai, gali vystytis vėžinės ląstelės pažeistame audinyje.
Kas priklauso didžiausios rizikos grupei?
Dažniausiai osteosarkoma diagnozuojama paaugliams – daugiau nei 75 % sergančiųjų yra jaunesni nei 25 metų. Vidutinis amžius nustatant ligą – apie 15 metų. Be amžiaus, riziką padidina ir ankstesnis gydymas radioterapija ar tam tikrais chemoterapiniais vaistais. Rizika taip pat padidėja sergant paveldimomis ligomis, tokiomis kaip Li-Fraumeni sindromas, Paget liga, paveldima retinoblastoma, Bloom, Diamond-Blackfan ar Rothmund-Thomson sindromais.
Osteosarkomos diagnostika
Diagnozė pradedama nuo išsamios apklausos ir fizinio ištyrimo – gydytojui svarbu žinoti jūsų nusiskundimus, anksčiau taikytą radioterapiją, šeimos onkologinę istoriją bei bet kokius matomus kaulų pakitimus ar guzus. Toliau būtinas onkologo ištyrimas ir papildomi tyrimai:
- Biopsija – audinio paėmimas ir ištyrimas mikroskopu
- Kraujo tyrimai
- Rentgenograma (kaulų nuotraukos)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Diagnozavus osteosarkomą, tikrinama ar vėžys neišplito į kitas vietas – šiam tikslui atliekami papildomi kūno vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, viso kūno kaulų scintigrafija ar PET tyrimas.
Kaip gydoma osteosarkoma?
Dažniausias gydymo planas apima keletą etapų: pirmiausia skiriama chemoterapija, vėliau atliekama chirurginė operacija, siekiant pašalinti naviką, o po jos skiriama daugiau chemoterapijos vaistų. Chemoterapiniai vaistai naikina piktybines ląsteles visame organizme. Jeigu chirurgija nėra galima, arba yra metastazių, gydytojai gali taikyti radioterapiją.
Operacinis gydymas
Navikui pašalinti dažniausiai pasitelkiama chirurgija, kurios tikslas – išsaugoti kuo daugiau natūralaus kaulinio ir minkštojo audinio. Tačiau drauge su naviku išpjaunama ir dalis sveiko audinio, kad būtų užtikrinta, jog pašalintos visos vėžinės ląstelės. Pagrindinės operacijos rūšys:
- Galūnės išsaugojimo operacija, kai pažeistas kaulo segmentas pakeičiamas implantu arba kaulo persodinimu
- Galūnės amputacija, jei navikas išplitęs ar kitaip nepavyksta išsaugoti funkcijos
- Rotacinė plastika – tam tikra amputacijos rūšis su specifine galūnės formavimo technika
Atlikus amputaciją ar rotacinę plastiką, pacientui įprastai pritaikoma speciali protezė.
Galimos komplikacijos po gydymo
- Atminties, mąstymo ar mokymosi sutrikimai
- Naujų piktybinių navikų atsiradimas
- Nevaisingumas
- Nuotaikų svyravimai
- Nervų sistemos pažeidimai
- Širdies, plaučių, ausų ar inkstų sutrikimai
Šalutiniai poveikiai gali pasireikšti nedelsiant, užtrukti kelis mėnesius ar net metus po gydymo pabaigos.
Ar galima užkirsti kelią osteogeninei sarkomai?
Šiuo metu nėra žinomų veiksmingų metodų, kurie leistų užkirsti kelią šios rūšies vėžiui, nes pagrindinės jo atsiradimo priežastys lieka neaiškios. Jei turite šeimos istorijoje onkologinių ar genetinių susirgimų, verta pasikalbėti su gydytoju apie galimą genetinį ištyrimą, kuris padeda įvertinti riziką jums ar jūsų vaikams.
Ligos eiga ir prognozė
Išgyvenamumo rodikliai stipriai priklauso nuo naviko tipo ir to, ar liga išplitusi už pirminės vietos. Apytikriai 70 % žmonių, kuriems liga neperžengė kaulo ribų, išgyvena penkerius metus ar ilgiau. Jei vėžys metastazavo, išgyvenamumas sumažėja – apie pusė pacientų išgyvena penkerius metus. Panašios prognozės taikomos ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Osteosarkoma laikoma agresyvia liga, ypač jei diagnozuojamas aukšto laipsnio navikas – jie greitai plinta į kitus organus. Lėtesnio laipsnio navikai metastazuoja kur kas rečiau. Visiems žmonėms ligos eiga individuali, todėl gydytojas gali pasakyti daugiau, įvertinęs jūsų situaciją.
Beveik penktadaliui pacientų su metastazavusia liga plitimas nustatomas jau diagnozės metu, todėl itin svarbu anksti pastebėti bet kokius įtartinus simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją.
Kasdienybė ir priežiūra sergant osteosarkoma
Gyvenimo kokybė svarbi visais gydymo etapais – tiek prieš pradedant gydymą, tiek laikotarpiu po jo. Rūpinkitės ne tik fizine, bet ir emocine sveikata, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su psichologu ar terapeutu.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Po gydymo gydytojas rekomenduos, kaip dažnai reikės apsilankyti patikrai. Pradžioje vizitai gali būti reikalingi kas 3–6 mėnesius, vėliau – kartą per metus. Šiose apžiūrose tikrinama, ar nėra ligos atsinaujinimo ar plitimo požymių, vertinamos galimos komplikacijos, taip pat stebimi bendri jūsų sveikatos pokyčiai. Tam dažnai prireikia detalių fizinės apžiūros bei laboratorinių ir vaizdinių tyrimų.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokio laipsnio yra mano osteosarkoma?
- Kokia konkreti ligos rūšis nustatyta?
- Ar liga išplitusi?
- Koks gydymas šiuo metu tinkamiausias?
- Kokios operacijos man gali reikėti?
- Kokiems gydymo šalutiniams poveikiams turėčiau pasiruošti?
