Plantarinė fibroma – tai gana retas nepiktybinis darinys, atsirandantis pėdos skliaute, būtent padinės fascijos srityje. Šis darinys dažniausiai yra nedidelis, dažniausiai nesiekiantis 2–3 centimetrų skersmens. Neretai jis ilgai nesukelia jokių simptomų ir iš pradžių gali būti sunkiai pastebimas, tačiau laikui bėgant galimi nemalonūs pojūčiai, ypač avint batus arba vaikštant.
Kas yra plantarinė fibroma?
Pėdos skliauto srityje, ties padinės fascijos juosta, kartais gali išaugti minkštas gumbelis, kuris vadinamas plantarine fibroma. Ji nėra vėžinis darinys ir nesiūlo jokios grėsmės gyvybei. Plantarinės fibromos vystosi lėtai ir dažniausiai būna neskausmingos, kol nepradeda spausti aplinkinių audinių arba nesusiduria su spaudimu nuo batų.
Jei pamatote ar užčiuopiate keistą guzelį pėdos skliaute ir ypač jei pradeda varginti skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais specialistas gali tiksliai įvertinti būklę ir pasiūlyti geriausią gydymo būdą.
Simptomai
Pagrindinis požymis – juntamas guzelis pėdos skliauto srityje, kuris gali priminti mažą žirnį arba slyvą po oda. Dažniausiai pirmasis nemalonus pojūtis – spaudimo ar skausmo jausmas ten, kur spaudžiamas darinys, pavyzdžiui, su batu ar einant. Kai kurie žmonės jaučia lyg pėdoje būtų svetimkūnis, kurio negali atsikratyti.
Jei darinys didėja, gali atsirasti tempimo pojūčių, matomas odos iškilimas ar nelygumai pėdos arkoje. Išryškinti gumbelį padeda pėdos pirštų ir čiurnos atstatymas į viršų – tuomet pokytis dažnai pasidaro itin akivaizdus ir apčiuopiamas.
Priežastys
Iki šiol nėra aišku, kodėl kai kuriems žmonėms susiformuoja plantarinė fibroma. Ji gali pasireikšti bet kam, nors kartais daroma prielaida, kad tam įtakos turi genetiniai veiksniai ar kai kurios gretutinės sveikatos būklės. Tačiau neretai auglys susiformuoja netikėtai, be jokių akivaizdžių priežasčių.
Rizikos veiksniai
Nors ši būklė nėra dažna, kai kuriems žmonėms rizika ją patirti didesnė:
- Dažniau pasitaiko vidutinio amžiaus asmenims, maždaug 30–50 metų.
- Vyrams tikimybė susirgti yra dvigubai didesnė nei moterims.
- Dažnesnė tarp žmonių, turinčių šiaurės Europos kilmės šaknis.
- Padidėjusi rizika galbūt paveldima – jei kas nors iš šeimos turėjo panašų darinių, tikimybė atsirasti fibromai didesnė.
Be to, išaugusi tikimybė atsirasti plantarinei fibromai dažniau pastebima žmonėms, kurie serga šiomis ligomis:
- Diabetas
- Dupuytreno kontraktūra (delno fascijų susirgimas)
- Epilepsija
- Lėtinis peties sąstingis, vadinamas „sustingusiu petimi“
- Sąnarių minkštųjų audinių „pagalvėlės“ (knuckle pads)
- Peyronie liga
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas
Kaip nustatoma plantarinė fibroma?
Diagnozuojant šį auglį, gydytojas pirmiausia išklausys nusiskundimus, įvertins ligos istoriją ir apžiūrės pėdą. Specialistas apčiuopia susiformavusį darinio plotą, lygina abiejų pėdų skliautus, stebi formos ar tekstūros pokyčius.
Norint išskirti kitas ligas arba patikslinti diagnozę, dažnai skiriami tyrimai:
- MRT tyrimas – padeda tiksliai įvertinti darinio struktūrą ir atmesti kitas galimas pėdos auglių kilmes.
- Pėdos rentgenograma arba kaulų skenavimas – nurodo, ar nėra pakitimų kauluose būtent toje srityje, kur išsivystė fibroma.
- Ultragarsinis tyrimas – vizualizuoja minkštuosius pėdos audinius ir leidžia tiksliau įvertinti darinio apimtį ir vietą.
Gydymo galimybės
Paprastai plantarinė fibroma gydoma simptomus mažinančiomis priemonėmis. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas ar aspirinas) skausmui ir tinimui sumažinti
- Vidpadžiai ar individualizuoti ortopediniai įdėklai, kurie sumažina spaudimą fibromos vietoje
- Pėdoje klijuojamos minkštos pagalvėlės (pvz., žiedinės arba pasagos formos), kurios padeda nukreipti slėgį nuo pažeistos dalies
- Reguliari pėdos tempimo mankšta
- Specialūs tepalai (verapamilas), kurie gali mažinti uždegimą ir padėti sumažinti darinio dydį
- Kortikosteroidų injekcijos į darinio vietą
- Kineziterapija ir fizioterapinės procedūros
Nors chirurginis gydymas taikomas labai retai, tokią intervenciją gali pasiūlyti tada, kai visas kitas gydymas nepadeda arba skausmas stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui. Chirurgas gali taikyti kelis būdus, priklausomai nuo situacijos:
- Pašalinama tik pati fibroma (vietinė ekscizija).
- Kartais išpjaunamas fibromos plotas kartu su keliais milimetrais aplink ją esančios sveikos fascijos dalimi (plačioji ekscizija).
- Labai retais atvejais gali būti šalinama visa plantarinė fascija (plantarinė fasciektomija), tačiau tokios operacijos taikomos itin retai.
- Naudojant ultragarso kontrolę, pašalinama tik dalis fascijos šalia auglio (perkutaniškai kontroliuojama fasciektomija).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebėjote bet kokį naują guzelį ar pakitimą pėdos srityje, jaučiate naują skausmą ar sunku minti pažeistą pėdą, vertėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Nereikėtų laikyti bet kokio pėdos darinio visiškai nepavojingu, ypač jei jis atsirado neseniai.
Perspektyvos ir gyvenimo kokybė
Plantarinis fibromos darinys nėra pavojingas gyvybei ar užkrečiamas ir nėra linkęs plisti. Jei gydymo metu pavyksta kontroliuoti skausmą, galima ir toliau užsiimti įprasta veikla – sportuoti, vaikščioti ar bėgioti kaip įprastai. Svarbu stebėti savo savijautą: jei kartu atsiranda naujų simptomų ar paaštrėja skausmas, verta pasitarti su specialistu dėl papildomo gydymo.
