Pageto kaulo liga – tai reta ir ilgai trunkanti kaulų būklė, kai sutrinka įprastas kaulo atsinaujinimo procesas. Organizme dėl šios ligos kaulai yra per greitai ar netaisyklingai ardomi ir atstatomi. Dėl to kaulai tampa silpnesni, padidėja lūžių tikimybė, o jei liga apima sąnarį, gali kilti artritas.
- 1.Kuris kaulas gali būti pažeistas?
- 2.Kas dažniausiai susiduria su Pageto kaulo liga?
- 3.Pageto ligos paplitimas
- 4.Pageto liga – tai vėžys?
- 5.Ne kaulų Pageto ligos
- 6.Pageto kaulo ligos priežastys
- 7.Simptomai
- 8.Diagnozė ir tyrimai
- 9.Gydymo galimybės
- 10.Ar Pageto kaulų liga išgydoma?
- 11.Kiek laiko trunka liga?
- 12.Rizikos veiksniai
- 13.Ligos eiga ir prognozė
- 14.Gyvenimas su liga
Kuris kaulas gali būti pažeistas?
Ši liga gali paveikti bet kurį mūsų kaulą, tačiau dažniausiai pažeidžiami dubens, kaukolės, stuburo, šlaunikaulio ir blauzdikaulio kaulai. Kartais ji pasireiškia viename kaule (monoostozinė forma), o kartais – keliuose (polioostozinė forma).
Kas dažniausiai susiduria su Pageto kaulo liga?
Pageto liga dažniau pasireiškia žmonėms, sulaukusiems daugiau nei 50 metų. Didesnę riziką turi tie, kurie kilę iš Šiaurės Europos arba šalių, kuriose gyvena daug europiečių kilmės žmonių.
Pageto ligos paplitimas
Ligos dažnis priklauso nuo regiono – kai kuriose Europos šalyse ji pasitaiko dažniau. Nors apskritai tai reta liga, kai kuriose populiacijose serga apie 1% žmonių.
Pageto liga – tai vėžys?
Nors Pageto kaulo liga nėra vėžinis susirgimas, itin retais atvejais pažeistame kaule gali susiformuoti kaulų vėžys (osteosarkoma).
Ne kaulų Pageto ligos
Verta žinoti, kad egzistuoja ir kitų ligų, turinčių Pageto vardą, tačiau jos nesusijusios su kaulais. Tai Pageto spenelio liga – reta krūties vėžio forma, kai pakitimai atsiranda spenelio srityje, ir Pageto vulvos liga, kuri yra reta odos vėžio rūšis vulvoje. Šios ligos visiškai nesusijusios su kaulų Pageto liga.
Pageto kaulo ligos priežastys
Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kodėl išsivysto Pageto liga. Manoma, kad reikšmės turi paveldimumas bei aplinkos veiksniai.
Simptomai
Dažnas šios ligos užsikrėtėjas nejaučia jokių požymių arba simptomai būna silpni ir nespecifiniai. Liga dažnai atrandama atsitiktinai, ištyrus dėl kitų priežasčių. Kai jaučiasi simptomai, jie priklauso nuo to, kurie kaulai pažeisti, ir ligai progresuojant dažnėja.
- Kaulų ar sąnarių skausmai – skausmą gali sukelti pati liga ar jos komplikacijų – pavyzdžiui, artrito vystymasis šalia pažeisto sąnario.
- Galvos dydžio padidėjimas, galūnių iškrypimai ar stuburo kreivumas gali rodyti pažengusią ligos stadiją.
- Silpnesni kaulai padidina lūžių riziką.
- Jei pažeista kaukolė – gali pasireikšti galvos skausmas ar sutrikęs klausa.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatoma Pageto liga?
Dažniausiai liga aptinkama netyčia, atliekant rentgeno nuotrauką ar kraujo tyrimus dėl kitų negalavimų. Patvirtinimui taikoma rentgenografija, kuri padeda pamatyti ligos sukeltus kaulų pakitimus.
Kokie tyrimai reikalingi?
- Šarminės fosfatazės kiekio kraujyje tyrimas. Padidėjęs rodiklis gali reikšti Pageto ligą, dažnai tai pirmas signalas apie jos galimybę.
- Rentgeno tyrimas padeda identifikuoti kaulų pakitimus būdingus šiai ligai.
- Kaulų skenavimas (scintigrafija) leidžia įvertinti, kiek ir kurie kaulai paveikti bei ligos išplitimą.
Gydymo galimybės
- Vaistai. Dažniausiai naudojami bisfosfonatai – šie vaistai lėtina kaulo irimą bei skatina taisyklingą atsinaujinimą. Efektyviausias iš jų – zoledronatas, kurio vienkartinė dozė dažnai sukelia ilgalaikę ligos remisiją, tačiau esamų kaulų deformacijų nepašalina.
- Chirurginis gydymas. Operacijos gali būti reikalingos siekiant taisyti deformacijas, atlikti sąnarių keitimo procedūras arba gydyti lūžius. Pavyzdžiui, gali būti implantuojami kelio ar klubo protezai, atkuriama kaulo ašis ar stabilizuojami lūžiai.
Ar Pageto kaulų liga išgydoma?
Šiuo metu liga neišgydoma, tačiau ją galima valdyti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė rizika, kad atsiras komplikacijų.
Kiek laiko trunka liga?
Pageto liga yra ilgalaikė, dažnai visą gyvenimą trunkanti būklė, tačiau taikant gydymą įmanoma lėtinti jos progresavimą ir kontroliuoti simptomus.
Rizikos veiksniai
- Amžius – rizika padidėja nuo 50 metų.
- Kilimo šalis – daugiau sergančiųjų tarp europiečių kilmės asmenų, ypač iš Anglijos, Italijos ar Ispanijos, tačiau liga labai reta tarp skandinavų bei žmonių, kilusių iš kitų regionų.
- Lytis – vyrai šiek tiek dažniau serga nei moterys.
- Paveldimumas – šeimoje buvę ligos atvejų didina riziką susirgti.
Ligos eiga ir prognozė
Jei liga diagnozuojama anksti ir laiku pradedamas gydymas, prognozės yra puikios: galima išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip klausa, lūžiai ar artritas.
Gyvenimas su liga
Vartojant gydytojo paskirtus vaistus svarbu nuosekliai laikytis nurodymų ir reguliariai tikrintis sveikatą. Papildomai galima pasirūpinti kaulų stiprumu ir bendra savijauta:
- Laikykite sveiką kūno svorį, nes antsvoris didina sąnarių apkrovą ir gali sunkinti ligos eigą.
- Stenkitės būti fiziškai aktyvūs – svarbu parinkti tinkamą judėjimą, neapkraunant labiausiai pažeistų kaulų. Prieš pradedant bet kokią naują mankštą, pasitarkite su gydytoju.
- Užtikrinkite pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį maiste ar papildais, kad kaulai būtų stiprūs.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus padidėjusį šarminės fosfatazės kiekį, būtina pasikonsultuoti su specialistu ir, esant įtarimui dėl Pageto ligos pagal rentgeno nuotraukas, atlikti papildomus tyrimus.
