Žarnyno veikla kiekvienam žmogui yra individuali. Vieni tuštinasi kelis kartus per dieną, kitiems užtenka vieno karto. Taip pat skiriasi ir išmatų spalva, konsistencija, bei gebėjimas kontroliuoti tuštinimąsi. Jei žarnyno įpročiai pastebimai pakinta per trumpą laiką, galima sakyti, kad pasikeitė žarnyno veikla.
Kada pokyčiai yra normalūs, o kada – ne?
Nedideli pokyčiai žarnyno veikloje dažnai būna laikini – juos gali sukelti virusai, maistas ar stresas. Tačiau užsitęsę ar itin ryškūs pakitimai kartais signalizuoja rimtesnius sveikatos sutrikimus. Suprasti, kokie požymiai signalizuoja apie pavojų, svarbu, kad laiku kreiptumėtės į medikus.
Kaip gali keistis žarnyno veikla?
Normalus tuštinimosi dažnis asmeniškas – vieni tą daro kasdien, kiti kelis kartus per savaitę. Kiekvienas žmogus išmatų spalvą ir konsistenciją pažįsta savaip, tačiau yra ženklų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- išmatos tampa juodos, kaip derva
- išmatos pilkos ar molio spalvos
- atsiranda ryškiai raudonas kraujas
- išmatos ypač šviesios, beveik baltos
Nebe įprasta ir išmatų konsistencijos kaita, pavyzdžiui:
- sausos ir kietos išmatos
- apie išmatas ištekantis gleivės ar skysčiai
- skystos, vandeningos išmatos (viduriavimas)
Pasikeisti gali ir tuštinimosi dažnis – kartais žarnynas ima dirbti rečiau, kartais dažniau. Nebūtų normalu, jei tuštinatės rečiau nei kas tris dienas, arba jei viduriavimas užsitęsė ilgiau nei parą. Svarbus ženklas – nebegalėjimas sulaikyti išmatų.
Galimos priežastys
Žarnyno veiklos pokyčius kartais lemia paprastos aplinkybės, pavyzdžiui, laikina infekcija. Visgi nuolatiniai ar stiprūs pakitimai gali būti susiję su kitais sveikatos sutrikimais:
- celiakija
- uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas
- dirgliosios žarnos sindromas
- skydliaukės veiklos sutrikimai
- divertikuliozė
Taip pat įtakos turi kai kurie vaistai, ypač antibiotikai ar dideli laisvinamųjų kiekiai. Nervingumo pažeidimai, pavyzdžiui, po insulto ar nugaros smegenų traumos, taip pat gali lemti žarnyno funkcijos pokyčius. Kai kurių rūšių vėžys taip pat gali paveikti tuštinimąsi.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir gauskite skubios pagalbos, jei:
- išmatose pastebite kraujo ar pūlių
- negalite pasišalinti net dujų
- išmatose atsiranda gleivių
- viduriavimas nepraeina ilgiau nei 24 valandas
- patiriate stiprų pilvo skausmą
Taip pat verta pasitarti su šeimos gydytoju, jei:
- tuštinatės rečiau nei kas tris dienas
- jaučiate nestiprų, bet besitęsiantį pilvo skausmą
- staiga pajuntate sunkiai sulaikomą norą tuštintis, bet negalite to kontroliuoti
- netikėtai krenta svoris
- išmatos tampa labai siauro pavidalo
Kaip nustatoma žarnyno pakitimų priežastis?
Kreipusis į gydytoją, paprastai apklausiama apie jūsų ligas ir simptomus. Kartais paprašoma atnešti išmatų mėginį, jei pasireiškė kraujavimas ar kiti neįprasti požymiai.
Diagnozei gali prireikti ir papildomų tyrimų:
- kraujo laboratoriniai tyrimai
- kolonoskopija (storosios žarnos vidaus ištyrimas ieškant navikų, polipų, kraujavimo ar kitų pokyčių)
- kompiuterinė tomografija, leidžianti įvertinti žarnos būklę
- rentgeno tyrimai ieškant užsilikusių dujų ar struktūros pokyčių
Gydymo galimybės
Kaip gydyti žarnyno įpročių pokyčius, priklauso nuo to, kokia diagnozė nustatyta. Kraujavimą gali gydyti virškinimo traktų specialistas. Jei problema – užkietėjimas, patariama:
- gerti daugiau skysčių
- reguliariai judėti
- neatidėlioti tuštinimosi, kai kyla poreikis
- didinti skaidulų kiekį racione
Kitos gydymo priemonės parenkamos individualiai, atsižvelgiant į tikslią priežastį ir jūsų sveikatos būklę.
