Parvovirusas B19 – tai virusas, kuris sukelia įvairius simptomus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Mažiesiems dažniausiai pasireiškia veido bėrimu ir vadinama penktąja liga, o suaugusieji dažniau patiria sąnarių skausmus, kurie gali išlikti ne tik savaitėmis, bet kartais net kelis mėnesius.
- 1.Kas yra parvovirusas B19?
- 2.Parvoviruso B19 simptomai
- 3.Kaip užsikrečiama parvovirusu?
- 4.Galimos parvoviruso komplikacijos
- 5.Kaip nustatoma parvoviruso B19 infekcija?
- 6.Gydymas ir pagalba užsikrėtus
- 7.Prevencija: kaip apsaugoti save ir kitus?
- 8.Ligos eiga ir prognozė
- 9.Keletas paplitusių klausimų apie parvovirusą
Kas yra parvovirusas B19?
Šis virusas žinomas kaip pagrindinis penktosios ligos – vaikų uždegiminės ligos, kuri pasireiškia ryškiu veido bėrimu ir temperatūra – sukėlėjas. Nors vaikai dažniausiai pajunta būtent bėrimą, suaugusiesiems dėl infekcijos dažniau pasireiškia sąnarių skausmas, primenantis artritą. Ilgesniam skausmo užsitęsimui įtakos turi ir individualūs organizmo ypatumai.
Žmonėms pavojingos būtent B19 parvoviruso atmainos, tačiau yra ir kitų parvovirusų rūšių – tokie kaip žmogaus tetraparvovirusai, bocaparvovirusai ar protoparvovirusai. Jie gali sukelti panašią simptomatiką.
Parvoviruso B19 simptomai
- Bėrimas, kuris paprastai ryškiausias vaikų skruostuose, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose.
- Sąnarių skausmas.
- Karščiavimas (karščiavimas).
- Galvos skausmas.
- Kosulys.
- Gerklės skausmas.
Kaip atrodo parvoviruso sukeliamas bėrimas?
Bėrimas dažniausiai pasireiškia vaikų veiduose ir dar vadinamas „išpliaukštų žandų“ sindromu dėl ryškiai raudonos spalvos. Kartais bėrimas gali būti tilstelėjęs, nėrinio tipo, ir plisti kitur – ant rankų, kojų, liemens ar sėdmenų. Gali niežtėti, trukti apie savaitę ar dvi, o kartais pasirodyti ir vėl išnykti net kelias savaites. Suaugusiesiems toks bėrimas būna retas.
Kaip užsikrečiama parvovirusu?
Parvovirusas plinta labai panašiai kaip dauguma kvėpavimo takų virusų. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint, taip pat per kontaktą su paviršiais (stalais, rankenomis, žaislais, telefonais), kuriuos lietė užsikrėtęs asmuo.
Virusas taip pat gali patekti į organizmą per kraują, pavyzdžiui, kraujo perpylimo metu ar per kontaktą su užkrėstu krauju ar kūno skysčiais. Jis perduodamas ir nėštumo metu – nuo motinos vaisiui.
Kam gresia didesnė rizika?
- Nėščioms moterims.
- Asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
- Žmonėms, sergantiems tam tikromis kraujo ligomis, tokiomis kaip pjautuvinių ląstelių anemija ar autoimuninė hemolizinė anemija.
Galimos parvoviruso komplikacijos
- Sunki anemija – virusas gali sutrikdyti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Nėštumo praradimas – infekcija nėštumo metu padidina persileidimo ar vaisiaus žūties riziką.
- Vaisiaus vandeningumas (hydrops fetalis) – rimta komplikacija, kai vaisius kaupia skysčius organizme dėl virusinės infekcijos.
- Vaikų idiopatinis artritas – retai, bet po infekcijos gali likti ilgalaikis sąnarių skausmas bei tinimas.
Kaip nustatoma parvoviruso B19 infekcija?
Infekcijos diagnozavimui gydytojai pasitelkia kelis tyrimus:
- Kraujo tyrimas – ieškomi antikūnai, rodantys, ar žmogus šiuo metu serga ar jau persirgo parvovirusu B19.
- Nukleorūgščių testavimas (NAT) – tai gali būti PGR tyrimas iš kraujo ar kaulų čiulpų mėginio. Dažniausiai šis būdas naudojamas žmonėms, kurių imunitetas silpnas bei aktyviai sergantiems asmenims.
Gydymas ir pagalba užsikrėtus
Specifinio gydymo nuo parvoviruso nėra – daugeliu atvejų liga praeina savaime be jokių rimtų komplikacijų. Tačiau esant anemijai, gali prireikti kraujo perpylimo, ypač jei esate nėščia ir vaisius krečia hydrops fetalis. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma intraveninė imunoglobulinų terapija imunitetui stiprinti esant komplikacijoms.
Prevencija: kaip apsaugoti save ir kitus?
- Plaukite rankas su muilu ir vandeniu kuo dažniau.
- Venkite artimo kontakto su sergančiaisiais.
- Kosint ar čiaudint prisidenkite burną ir nosį.
- Nelieskite nosies, akių ar burnos neplautomis rankomis.
- Užsikrėtus rekomenduojama pasilikti namuose ir neiti į darbą ar mokyklą.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų parvoviruso infekcija praeina per vieną ar dvi savaites. Bėrimas gali išnykti ir vėl trumpam sugrįžti, o sąnarių skausmai kartais tęsis kelis mėnesius. Palengvinti simptomus padės poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite parvoviruso simptomų, ypač jei esate nėščia, turite nusilpusį imunitetą ar sergate kraujo ligomis, būtinai kreipkitės į medikus.
Rimtos būklės požymiai
- Silpnumas ar apalpimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Sunku kvėpuoti.
- Mėlynuojanti ar pilkėjanti oda, lūpos ar nagai (cianozė).
- Širdies permušimai.
- Stiprus nerimo pojūtis, sunkiai paaiškinama baimė.
Keletas paplitusių klausimų apie parvovirusą
Daugelis žmonių domisi, ar galima parvovirusu užsikrėsti nuo šunų ar kitų gyvūnų. Būtina žinoti, kad žmonėms pavojingas tik žmogaus parvovirusas B19 – jis skiriasi nuo tų, kurie sukelia ligas gyvūnams, tad nuo šunų ar kitų naminių keturkojų šiuo virusu neužsikrėsite.
