Pasikartojanti kvėpavimo takų papilomatozė (RRP) – tai reta būklė, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kitaip nei daugelis kitų ligų, augliai šioje ligoje dažniausiai formuojasi ant balso stygų bei balso dėžutės srityje, tačiau kartais papilomos gali išplisti ir žemyn – į trachėją, bronchus ar net plaučius.
Kas serga pasikartojančia kvėpavimo takų papilomatoze?
Ši liga nustatoma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikų, ypač iki penkerių metų, RRP eiga dažniausiai būna aktyvesnė ir polinkis atkristi kur kas didesnis. Suaugusiųjų forma gali pasireikšti bet kuriame amžiuje nuo paauglystės, tačiau dažniau atsinaujina vaikams nei vyresniems asmenims. Retumas – dar vienas šios ligos bruožas: RRP diagnozuojama nuo 1 iki 4 asmenų iš 100 000 gyventojų.
Kokie viruso tipai sukelia RRP?
ŽPV sudaro daugiau nei šimtas viruso atmainų, tačiau pasikartojančią kvėpavimo takų papilomatozę dažniausiai lemia 6 ir 11 tipai. Tie patys ŽPV tipai sukelia ir daugumą lytinių organų karpų atvejų. Nors didžioji dalis žmonių infekuojasi ŽPV bent kartą gyvenime ir ši infekcija dažnai praeina savaime, kai kuriems ji išlieka ir gali išprovokuoti ligas, tokias kaip RRP ar net tam tikrus vėžinius susirgimus.
Kaip ŽPV perduodamas?
Perdavimo būdai dar nėra visiškai aiškūs. Vaikams papilomos gali atsirasti po to, kai gimdymo metu iš motinos, turinčios aktyvias lytines karpas, virusas perduodamas naujagimiui. Visgi, tik nedaugelis tokiu būdu užsikrėtusių kūdikių iš tiesų suserga RRP. Kartais virusas gali būti perduotas ir prieš pat gimdymą arba atliekant cezario pjūvį.
Suaugusiesiems virusas dažniausiai plinta per burnos ar lytinius santykius. Išskirtiniais atvejais manoma, jog infekcija į organizmą galėjo patekti dar kūdikystėje, tačiau liga pasireiškia tik aktyvavusis virusui vėliau.
RRP simptomai
Augant papilomoms balso stygose ar kituose kvėpavimo takuose, gali sutrikti kvėpavimas, kalbėjimas ir rijimas. Dažniausi šios ligos simptomai:
- Balsas susilpnėja arba pakinta;
- Atsiranda švokštimas, aukštas, neįprastas garsas kvėpuojant;
- Pasunkėjęs arba skubus kvėpavimas;
- Nuolatinis kosulys;
- Rijimo sunkumai.
Medikai, vertindami simptomus, atmesti gali ir tokias diagnozes kaip astma ar alergija, todėl tiksliam ligos nustatymui būtini specialūs tyrimai.
Kaip diagnozuojama RRP?
Diagnozei nustatyti gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, apžiūri burną ir gerklę – dažnai pasitelkiant veidrodėlį ir ryškią šviesą apžiūrėti balso stygoms. Įtarus RRP, pacientas siunčiamas pas otorinolaringologą.
Diagnosticiniai tyrimai
Specialistas dažniausiai atlieka laringoskopiją – naudojant ploną, lankstų vamzdelį su kamera apžiūrima gerklė ir balso dėžutė. Šios apžiūros metu gali būti pastebėtos papilomoms būdingos išaugos ar kekės. Norint visiškai patvirtinti diagnozę, kartais reikia paimti ir audinio mėginį (biopsiją) bei patikrinti dėl ŽPV. Ši procedūra dažnai atliekama operacinėje su bendrine nejautra. Kai kada, jei įtariami pažeidimai giliau kvėpavimo takuose, gali būti tiriama trachėja ar plaučiai.
Gydymo galimybės
Nors visiško išgydymo kol kas nėra, pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti auglius ir sumažinti jų atsinaujinimą. Dažniausiai taikomos chirurginės priemonės, tačiau kartais papildomai prireikia ir vaistų terapijos.
Chirurginis gydymas
Operacija dažniausiai atliekama taikant bendrinę nejautrą, ypač vaikams. Procedūros metu stengiamasi pašalinti kuo daugiau išaugų, nepažeidžiant sveiko audinio. Dažniausiai taikomi metodai:
- Lazerinė chirurgija – augliai šalinami šviesos spinduliais;
- Mikrodebrideris – specialus instrumentas, kuris švelniai pašalina papilomas itin tiksliai;
- Krioabliacija – naviko ląstelės užšaldomos ir žūva.
Suaugusieji gali būti gydomi vietine nejautra, atliekant procedūrą gydytojo kabinete, ypač jei papilomos yra lengvai pasiekiamos.
Kaip dažnai reikalingos operacijos?
Po pašalinimo papilomos dažnai auga vėl, tad kai kuriems žmonėms operacijas tenka kartoti kas kelias savaites ar mėnesius. Vaikams atkrytis pasitaiko dažniau nei suaugusiesiems.
Vaistų terapija
Vaistai rekomenduojami tiems, kuriems:
- Per metus prireikia daugiau nei keturių operacijų;
- Augliai greitai atsinaujina;
- Augliai užkemša kvėpavimo takus ir sunkina kvėpavimą;
- Liga apima kelias kvėpavimo takų vietas.
Tokios priemonės vadinamos papildoma arba adjuvantine terapija. Tik maždaug penktadaliui pacientų reikia papildomo gydymo vaistais. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Antivirusiniai vaistai, tokie kaip cidofoviras, stabdo ŽPV dauginimąsi;
- Imunoterapija (pvz., pembrolizumabas), skatina imuninę sistemą naikinti naviko ląsteles.
Skiepai nuo ŽPV kaip gydymo dalis
Tyrimai rodo, kad skiepai nuo ŽPV gali būti veiksmingi ir kaip pagalbinė gydymo priemonė, nes padeda slopinti papilomų augimą ir mažina operacijų poreikį.
Galimos komplikacijos
Sunkių atvejų metu pacientui gali užsikimšti kvėpavimo takai – tada tenka atlikti tracheostomiją, t.y. įpjauti angą kakle ir įvesti vamzdelį į trachėją, kad žmogus galėtų kvėpuoti. Tokia procedūra keičia kalbos galimybes, tačiau specialistai padeda išmokti naujai kalbos technikai.
Dar viena reta, bet rimta komplikacija – gerybiniai augliai gali virsti piktybiniais. Vėžio išsivystymo rizika didesnė, kai papilomos būna apatinėje kvėpavimo takų dalyje, bet priežastys nėra visiškai aiškios.
Kaip apsisaugoti nuo RRP?
Saugi ir veiksminga priemonė – skiepai nuo ŽPV, rekomenduotini nuo 11–12 metų, tačiau jie gali būti skiriami ir iki 26 metų amžiaus. Prezervatyvai sumažina riziką užsikrėsti ŽPV lytinių santykių metu, nors neapsaugo visais atvejais, jei karpos yra nesidengiančiose vietose.
Nėščiosioms, sergančioms lytinių organų karpomis, rekomenduojama tartis su mediku dėl gydymo galimybių, nors perduodamumo rizika iš motinos vaikui lieka nedidelė.
Ligos prognozė
Didžioji dalis vaikų ir suaugusiųjų, sergančių šia liga, gali gyventi visavertį gyvenimą – su gydymo pagalba papilomų augimas suvaldomas ir kasdienė veikla dažniausiai netrikdoma. Labai retai prireikia tracheostomijos ar papilomos supiktybėja.
Gyvenimas su RRP
Sergant RRP būtina reguliariai lankytis pas gydytojus, įgyvendinti paskirtas gydymo rekomendacijas ir laiku atvykti į vizitus. Tai padeda išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrina, kad pacientas galėtų normaliai kvėpuoti ir gyventi. Jei pastebite staigius kvėpavimo sutrikimus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
