Astma sergantiems žmonėms, ypač turintiems sunkesnę šios ligos formą, tam tikri veiksniai ar situacijos gali sukelti netikėtą simptomų paaštrėjimą. Tokie atvejai vadinami astmos provokatoriais – jie lemia oro takų uždegimą, jų susiaurėjimą, pradeda varginti dusulys, švokštimas, kosulys ar spaudimas krūtinėje. Sunkesni priepuoliai gali tapti rimtu pavojumi savijautai.
Dažniausi astmos provokatoriai
Kiekvieno žmogaus astmos provokatoriai gali būti skirtingi, todėl svarbu suprasti, kas tiksliai jums kelia daugiausia grėsmės. Dažniau simptomus išprovokuoja šie veiksniai:
- alergija žiedadulkėms, gyvūnų pleiskanoms, pelėsiui ar kitoms medžiagoms
- šaltas oras
- fizinis krūvis (vadinama fizinio krūvio sukelta astma)
- įvairių medžiagų garai bei kvapai
- virusinės infekcijos – peršalimas, gripas
- mažas oro drėgnumas
- oro tarša
- stresas ar stiprios emocijos
- tabako dūmai
Kaip atpažinti asmeninius provokatorius?
Norint išvengti ligos paūmėjimų, verta nuolat stebėti, kokiomis sąlygomis jūsų astmos simptomai pasunkėja. Vesti trumpus užrašus ar dienoraštį – puikus būdas identifikuoti rizikingus faktorius. Jums gali padėti paprasta lentelė, kurioje žymėsite:
- kokia buvo dienos veikla
- oro temperatūra ir drėgnumas
- ar buvo nestandartinių orų reiškinių, pvz. stiprių liūčių ar audrų
- oro kokybė
- augalų žiedadulkių kiekis
- nuotaika bei emocinė būsena
- kontaktas su dirginančiomis medžiagomis ar dūmais
- ar tą dieną užsiėmėte intensyvia fizine veikla
- ar bendravote su gyvūnais
- lankėtės naujose vietose ar susirgote
Taip pat svarbu žymėti vartotus vaistus, pvz., ar teko naudoti inhaliatorių arba purkštuvą, kaip greitai jie padėjo, ar simptomai vėl atsinaujino vėliau. Stebėkite, kaip dažnai prireikia „gelbėjimosi“ vaistų ir kiek laiko trunka pagerėjimas.
Astmos kontrolė – bendradarbiavimas su gydytoju
Kai jau aiškiau žinote, kas išprovokuoja jūsų astmos priepuolius, aptarkite visus pastebėjimus su gydytoju. Jis padės tiksliau įvertinti jūsų individualius provokatorius bei parinks tinkamiausią gydymą.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai vaistai
Gydymas priklauso nuo to, kaip dažnai susiduriate su ligą sunkinančiais veiksniais. Jei astmos simptomai pasunkėja retai – kartais užtenka trumpalaikių („gelbėjimosi“) vaistų, kurie padeda nedelsiant palengvinti kvėpavimą. Dažniausiai jie naudojami netikėtai susidūrus su žinomu provokatoriumi – pavyzdžiui, atsidūrus šalia rūkančio žmogaus, gyvūno ar esant blogai oro kokybei.
Tuo tarpu reguliariai pasikartojantys astmos priepuoliai signalizuoja apie poreikį ilgalaikiam gydymui – tokie vaistai mažina kvėpavimo takų uždegimą ir padeda išvengti simptomų kasdienybėje.
Papildomos priemonės individualiems poreikiams
Kartais simptomų paūmėjimas tęsiasi kelis mėnesius, todėl be įprastų vaistų gali prireikti ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, jei jūsų astma ypač jautri alergenams, gydytojas gali pasiūlyti vaistus nuo alergijos. Jei paūmėjimą skatina nerimas, gali prireikti emocinės sveikatos stiprinimo arba specifinių medikamentų.
Nuolatinis stebėjimas – svarbus astmos valdymo žingsnis
Net jei jau turite veiksmingą gydymo planą, rekomenduojama ir toliau fiksuoti visus aplinkos, gyvenimo būdo ar emocijų pokyčius, galinčius paveikti jūsų savijautą. Tai leidžia laiku pastebėti, ar gydymas duoda rezultatą, ir prireikus jį pakoreguoti kartu su gydytoju.
