Drėkinamieji tepalai bei losjonai dažnai naudojami norint apsaugoti ar atkurti sausą, šiurkščią, niežtinčią odą, taip pat sumažinti lengvų dirginimų, tokių kaip vystyklų bėrimas ar odos pažeidimai po radioterapijos, simptomus.
Kaip veikia drėkinamieji preparatai
Daugelio odos drėkiklių veikimas pagrįstas gebėjimu sulaikyti drėgmę odoje. Jie sudaro apsauginę plėvelę ant odos paviršiaus, kuri neleidžia vandeniui išgaruoti iš viršutinio odos sluoksnio. Į sudėtį dažnai įeina petrolatumas, mineraliniai aliejai, lanolinas ir dimetikonas – šios medžiagos ne tik minkština odą, bet ir sulaiko drėgmę. Humektantai (pvz., glicerolis, lecitinas, propilenglikolis) padeda pritraukti vandenį į odos paviršių.
Be pagrindinių drėkinančių ingredientų, dalis produktų turi papildomų medžiagų, padedančių atsisluoksniuoti negyvas odos ląsteles ir didinti elastingumą (pvz., karbamidas, įvairios alfa-hidroksi rūgštys, allantoinas). Tai leidžia odai išlikti glotnesnei, o drėgmė sulaikoma efektyviau.
Naudojimo rekomendacijos
Drėkinamieji kremai ir tepalai tepami ant švarios, šiek tiek drėgnos odos – dažniausiai po prausimosi. Norint išgauti geriausią rezultatą, priemonę paskirstykite tiek kartų, kiek nurodyta ant pakuotės arba pagal gydytojo patarimus. Jei oda yra labai sausa, kartais rekomenduojama ją šiek tiek pamirkyti prieš naudojant produktą.
Sausų rankų atveju drėkiklis gali būti naudojamas kiekvienąkart nusiplovus rankas. Jei kremą ar tepalą tepate norėdami apsaugoti odą nuo vystyklų bėrimo, pirmiausia švariai nuplaukite ir gerai nusausinkite pažeistą vietą prieš naudojimą.
Visada laikykitės instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Šios priemonės dažniausiai skirtos naudoti tik ant odos – venkite patekimo į akis, burną, nosį ar kitus jautrius plotus, nebent kitaip nurodė gydytojas ar ženklinimas. Atsargiai rinkitės produktus, jei ketinate juos tepti ant pažeistos, įtrūkusios ar nuskustos odos.
Į ką atkreipti dėmesį naudojant
- Kai kurios priemonės prieš naudojimą turi būti suplaktos – patikrinkite etiketę.
- Gali būti, kad kai kurie ingredientai (konservantai ar kvapiosios medžiagos) padidina jautrumą saulei. Tokiais atvejais venkite tiesioginių saulės spindulių, naudokite apsauginius kremus ir dėvėkite drabužius, dengiančius odą.
- Kai kurie drėkikliai (ypač riebesni) gali paūminti aknę arba palikti dėmių ant drabužių – ieškokite užrašo „nekemša porų“.
Galimi šalutiniai poveikiai
Daugelis emolientų ir drėkinamųjų priemonių yra saugūs ir gerai toleruojami. Visgi, kartais galimas nestiprus dilgčiojimas, paraudimas, perštėjimas ar niežėjimas tepimo vietoje. Jei šie pojūčiai yra intensyvūs ar užsitęsia, praneškite gydytojui.
Rečiau gali pasireikšti stipresnės reakcijos, pavyzdžiui: neįprasti odos pokyčiai (pabalimas, suminkštėjimas, pernelyg didelis išmirksmas), infekcijos požymiai. Ypač retai pasitaiko sunkios alerginės reakcijos: odos bėrimai, stiprus niežulys, tinimas (ypač veido, lūpų, liežuvio, gerklės), svaigulys ar kvėpavimo pasunkėjimas.
Pastebėję bet kokį stipresnį ar neįprastą šalutinį poveikį, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Atsargumo priemonės
- Prieš pradėdami vartoti naują odos produktą, įsitikinkite, ar nesate jautrūs ar alergiški jo sudedamosioms dalims.
- Jeigu turite žaizdelių, infekcijų ar opų odoje – naudokite tik pasitarę su gydytoju arba vaistininku.
- Planuojant buvimą saulėje, pasitikrinkite ar sudėtyje nėra medžiagų, galinčių padidinti jautrumą spinduliams.
- Jei ruošiatės chiruginei procedūrai ar vizitui pas odontologą, pasakykite specialistui apie visas naudojamas priemones – tiek receptinius, tiek nereceptinius vaistus, tiek žolinius papildus.
- Nėščiosios ar žindančios moterys dėl visų naujų medikamentų ar odos priemonių vartojimo turėtų pirmiausia pasitarti su gydytoju.
Sąveika su kitais vaistais
Odos drėkikliai dažniausiai turi mažai sąveikos su kitais vaistais, tačiau visada verta informuoti savo gydytoją ar vaistininką apie visas naudojamas priemones. Tai ypač svarbu, jei tepate kelis vaistus ant tos pačios odos srities, kad išvengtumėte netikėtų reakcijų ar efektų susilpnėjimo.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
