Pažasties „virvelių“ sindromas (angl. axillary web syndrome, AWS) dar vadinamas „virvelėmis“ arba limfagyslių „virvelėmis“. Tai būklė, kai pažasties srityje po oda atsiranda standžios, tarsi virvutės ar stygos primenančios juostos. Jos gali tęstis nuo pažasties žemyn išilgai žasto, o itin retais atvejais – nusileisti net iki riešo.
Kaip pasireiškia pažasties „virvelių“ sindromas
Dažniausiai „virvelės“ yra ne tik juntamos, bet ir matomos: po oda išryškėja pakilusios, įtemptos juostos, kartais primenančios tinklelį. Vis dėlto kai kuriais atvejais jos gali būti labiau apčiuopiamos nei matomos.
Medicinos praktikoje pastebima, kad ši būklė neretai sukelia skausmą ir tempimo jausmą, ypač bandant pakelti ranką. Dėl to gali sumažėti įprasta peties ir rankos judesių amplitudė, įskaitant sunkumus pilnai ištiesinti ranką.
Judesių ribojimas gali trikdyti kasdienę veiklą – apsirengimą, plaukų šukavimą, daiktų kėlimą ar paprastą rankos pakėlimą virš galvos.
Kodėl atsiranda „virvelės“ pažastyje
Tiksli AWS priežastis nėra iki galo aiški. Pagal dabartines medicinos žinias manoma, kad operacijos krūties ir pažasties srityje gali pažeisti audinius, supančius limfagysles. Tokia trauma gali paskatinti randėjimą ir audinių sukietėjimą, o tai ir pasireiškia įtemptomis, virveles primenančiomis struktūromis po oda.
Operacijos, po kurių AWS pasitaiko dažniau
- krūties pašalinimas (mastektomija);
- naviko pašalinimas išsaugant krūtį (lumpektomija);
- limfmazgių šalinimas pažastyje (vieno ar kelių);
- krūties rekonstrukcinės operacijos.
AWS po krūties operacijų
Ši būklė dažnai siejama su procedūromis, kai iš pažasties pašalinamas vadinamasis sarginis limfmazgis arba keli limfmazgiai. Tokie veiksmai neretai atliekami gydant krūties vėžį.
Tačiau „virvelės“ gali atsirasti ir be limfmazgių šalinimo – vien dėl randinių pokyčių po krūties operacijos krūtinės srityje. Kartais juostos išryškėja ir ant krūtinės ląstos netoli operuotos vietos.
Svarbu žinoti, kad simptomai gali atsirasti ne iš karto: vieniems jie pasireiškia po kelių dienų, kitiems – po kelių savaičių ar net mėnesių po operacijos.
Gydymo ir savipagalbos principai
AWS valdymas dažniausiai remiasi judesio atstatymu ir minkštųjų audinių atpalaidavimu. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad ypač svarbūs yra kryptingi tempimo pratimai ir kineziterapija, o masažo technikos gali būti taikomos kaip papildoma priemonė.
Skausmo kontrolė
Jei gydytojas leidžia, skausmui malšinti kartais vartojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Visgi pastebima, kad jie gali palengvinti diskomfortą, bet paprastai tiesiogiai „virvelių“ nepašalina.
Dažniausiai taikomi nemedikamentiniai metodai
- tempimo pratimai;
- lankstumo ugdymo pratimai;
- judesių amplitudės (angl. range of motion) gerinimas;
- minkštųjų audinių masažas;
- limfos tekėjimą palengvinantis masažas;
- gilesnio minkymo masažo technikos (pavyzdžiui, petrisažas).
Kai kuriais atvejais gali būti svarstomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerio terapija – ji nėra „natūralus“ metodas, tačiau daliai žmonių gali būti naudinga kaip kompleksinės reabilitacijos dalis.
Tempimo pratimai: kaip dažnai ir kiek laiko
Dirbant su kineziterapeutu tempimas dažnai laikomas vienu pagrindinių būdų mažinti tempimą ir gerinti rankos judrumą. Praktikoje naudojami įvairūs pratimai, pavyzdžiui, „sniego angelai“, „atsisveikinimo“ judesiai, nervų slydimo (gliding) pratimai ar tempimas su lazdele.
Dažnai rekomenduojama kelis kartus per dieną skirti kelias minutes švelniam tempimui. Vieną tempimo padėtį įprastai siūloma išlaikyti iki maždaug 30 sekundžių ir pakartoti kelis kartus (pavyzdžiui, 5–10 kartų), tačiau tikslus režimas turėtų būti pritaikytas individualiai, ypač jei jaučiamas ryškus skausmas ar pooperacinis jautrumas.
Ką galima daryti namuose
Kai kuriems žmonėms gali padėti drėgna šiluma (pavyzdžiui, šiltas drėgnas kompresas), uždedama ant įtemptų vietų. Vis dėlto prieš taikant šilumą verta pasitarti su gydytoju: per intensyvus šildymas gali paskatinti limfos skysčio gamybą ir kai kuriais atvejais sustiprinti tempimą ar diskomfortą.
Ar galima išvengti AWS
Nors visiškai patikimos profilaktikos priemonės nėra žinomos, judesių palaikymas gali būti naudingas. Dažnai patariama dar prieš operaciją ir kuo greičiau po jos, kai tai saugu, pradėti švelnius tempimo, lankstumo ir judesių amplitudės pratimus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai operacijos metu šalinami limfmazgiai.
Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys – krūties operacija, kurios metu pašalinami limfmazgiai. Nors AWS išsivysto ne visiems, po limfmazgių šalinimo tai laikoma gana dažnu reiškiniu.
Kiti veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne rizika:
- jaunesnis amžius;
- mažesnis kūno masės indeksas;
- pooperacinio gijimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei po operacijos ranka pradeda aiškiai „tempti“, darosi sunku pakelti ją virš peties lygio, arba pažastyje pastebite ar apčiuopiate virveles primenančias juostas, vertėtų pasitarti su gydytoju. Kadangi AWS simptomai gali išryškėti ir gerokai vėliau po operacijos, svarbu neignoruoti naujai atsiradusių judesio pokyčių.
Esmė
Tinkamai prižiūrint ir taikant gydytojo ar kineziterapeuto rekomenduojamus pratimus, daugeliu atvejų AWS palaipsniui susilpnėja ar išnyksta. Dažniausiai tai būna vienkartinis epizodas ir paprastai nesikartoja, tačiau kiekvieno žmogaus gijimas yra individualus.
