Axilio-subklavijos venos trombozė – tai būklė, kai rankos viršutinėje dalyje esanti vena susispaudžia dėl šalia esančių šonkaulio ar raumens, o šioje vietoje ima formuotis kraujo krešuliai. Dažniausiai trombas atsiranda pažasties (ažilkinėje) arba subklavijos venoje, slypinčioje ties petimi. Tokia trombozė paprastai išsivysto dėl traumos arba pakartotinio stipraus streso vienai ar abiem rankoms.
- 1.Kas dažniausiai susiduria su šia tromboze?
- 2.Axilio-subklavijos venos trombozės formos
- 3.Kiek dažna ši būklė?
- 4.Axilio-subklavijos venos trombozės simptomai
- 5.Ligos priežastys
- 6.Diagnozė ir tyrimai
- 7.Gydymo būdai
- 8.Kaip sumažinti riziką susirgti šia tromboze?
- 9.Prognozė po gydymo
- 10.Kada kreiptis į gydytoją?
Kas dažniausiai susiduria su šia tromboze?
Nors axilio-subklavijos venos trombozė gali pasitaikyti bet kam, dažniau ji nustatoma aktyviems žmonėms ir tiems, kurių kasdienybė susijusi su pasikartojančiais judesiais virš galvos ar sunkių daiktų kilnojimu. Dažniausiai ši diagnozė paliečia 15–45 metų asmenis, sportininkus arba tuos, kurie užsiima fiziniu darbu. Taip pat didesnė rizika kyla turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų.
Axilio-subklavijos venos trombozės formos
Ši trombozė laikoma viena iš viršutinių galūnių giliųjų venų trombozių formų. Galima išskirti dvi pagrindines ASVT rūšis:
- Pirminė ASVT – dažniausiai išsivysto dėl stiprių ar nuolat pasikartojančių rankos judesių.
- Antrinė ASVT – susijusi su medicininiais prietaisais, implantuotais į krūtinės ląstą (pavyzdžiui, centrinės venos kateteriais, defibriliatoriais, širdies stimuliatoriais ar vaistų portais).
Kiek dažna ši būklė?
Atsižvelgiant į bendrą populiaciją, axilio-subklavijos venos trombozė pasitaiko retai – susirgti ja tenka vos 1–2 žmonėms iš 100 000 per metus. Visgi būtent ši liga sudaro iki penktadalio visų viršutinių galūnių giliųjų venų trombozių atvejų.
Axilio-subklavijos venos trombozės simptomai
Dažniausi simptomai, kurie gali išduoti trombozę viršutinėje rankos dalyje, yra šie:
- Rankos skausmas.
- Išryškėjusios, paburkusios venos ant rankos.
- Mėlynių atspalvio ar pamėlusi oda rankoje.
- Rankos svorio jausmas arba nuovargis.
- Staigus rankos patinimas.
Maždaug kas penktam žmogui krešulys gali atsiskirti nuo rankos venos sienelės ir nukeliauti į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją, kuri kelia pavojų gyvybei.
Ligos priežastys
Pasikartojantys peties arba pažasties raumenų judesiai gali sukelti jų uždegimą, todėl šie raumenys ima spausti venas ir taip pažeidžia jų sieneles. Tokie pažeidimai gali skatinti randinio audinio formavimąsi, dėl ko venos susiaurėja ir sumažėja kraujotaka. Iš pradžių simptomų gali nebūti, tačiau ilgainiui gali susidaryti kraujo krešuliai ir išsivystyti rimtos komplikacijos.
Kai kuriais atvejais šią trombozę lemia ir pirmojo šonkaulio, raumenų ar raiščių struktūros ypatumai, kurie dar labiau spaudžia axilinę ar subklavinę veną.
Diagnozė ir tyrimai
Tiksliai diagnozuoti šią trombozę padeda gydytojo apžiūra ir specialūs kraujagyslių tyrimai. Dažniausiai taikomi metodai:
- Dvipusis ultragarsinis tyrimas (duplex ultragarsas).
- Venografija, atliekama per kateterį.
- Kompiuterinė tomografinė angiografija (CTA).
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA).
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – ištirpdyti susidariusį kraujo krešulį. Tai pasiekiama taikant trombolizę: gydytojas per kateterį tiesiai į pažeistą veną suleidžia krešulį tirpinančius vaistus. Esant stipriai obstrukcijai, papildomai gali būti atliekama trombektomija – mechaninis krešulio pašalinimas. Po šių procedūrų kelis mėnesius įprasta skirti antikoaguliantus, kad būtų išvengta naujų krešulių susidarymo.
Be medikamentinio gydymo, rekomenduojama riboti rankos krūvį, ją laikyti pakeltą, naudoti kompresinę rankovę ir dalyvauti kineziterapijos užsiėmimuose.
Kada prireikia chirurginės intervencijos?
Tam tikrais atvejais, kai kraujotaka sunkiai atsistato, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos metu pašalinama dalis šalia esančio raumens ar šonkaulio, kuris spaudžia veną, taip atkuriant normalų kraujo tekėjimą.
Kaip sumažinti riziką susirgti šia tromboze?
- Atlikite reguliarius ir švelnius rankų tempimo pratimus.
- Venkite didelių, ilgalaikių krūvių rankoms, nedirbkite virš galvos per ilgai.
- Ilsėkitės tarp sunkių mankštų ar darbo etapų.
- Kai tik galite, naudokite priešingą, dominuojančią ranką.
Prognozė po gydymo
Daugumai žmonių, laiku pritaikius gydymą, pasiekiami puikūs rezultatai – daugiau nei 9 atvejai iš 10 baigiasi visišku pasveikimu. Visgi kai kuriems pacientams dar ilgai gali varginti posttrombozinis sindromas, pasireiškiantis lėtiniu skausmu, sunkumo jausmu ir nuolatiniu rankos patinimu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus įtarimui dėl axilio-subklavijos venos trombozės ar pajutus simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei pasireiškia šie požymiai:
- Skausmas krūtinėje.
- Nutirpimas rankose ar kojose.
- Staigus dusulys.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius galėčiau padaryti, kad sumažinčiau kraujo krešulių riziką?
- Ar saugu tęsti sportą ar rankos judesius virš galvos?
- Kaip užkirsti kelią kraujo krešulių atsinaujinimui?
- Kiek laiko reikės vartoti kraują skystinančius vaistus?
