Artritas gali sukelti skausmą ar kliūtis judant pėdomis ir čiurnomis, todėl įprasti veiksmai tampa sudėtingi ar net skausmingi.
Kas yra pėdų ir čiurnų artritas
Pėdų ir čiurnų artritu vadinamos visos ligos formos, kai uždegimas ar kiti pakitimai paveikia pėdų ir čiurnų sąnarius. Šie sąnariai natūraliai dėvisi bėgant metams, tad daugybė žmonių anksčiau ar vėliau susiduria su artritu. Kai kuriems artritas išsivysto dėl kitų sveikatos problemų ar anksčiau patirtų traumų.
Kiekvienoje pėdoje yra 26 kaulai ir daugiau nei 30 sąnarių. Artritas gali pažeisti bet kurį iš jų, net ir pirštų srityse. Čiurnos sąnariai, kur susijungia blauzdos ir pėdos kaulai, taip pat dažnai tampa artrito židiniu.
Pastebėję stiprų arba ilgai trunkantį pėdų ar čiurnų skausmą, kuris apsunkina kasdienybę ar riboja judrumą, svarbu pasitarti su gydytoju.
Artrito tipai
Iš daugiau nei šimto artrito rūšių, pėdas ir čiurnas dažniausiai pažeidžia šios:
- Osteoartritas
- Reumatoidinis artritas
- Podagra
- Po traumų išsivystęs artritas
Pėdų ir čiurnų artrito simptomai
Pagrindiniai šios ligos požymiai:
- Sąnarių skausmas
- Judesių ribotumas arba sustingimas
- Patinimas, uždegimo požymiai
- Odos spalvos pokyčiai
- Jautrumas, skausmas liečiant
- Šilumos arba karščio jausmas ties sąnariais
Sergant artritu, simptomai vystosi iš lėto
Artritas paprastai progresuoja pamažu. Dažnai pradžioje jaučiamas pasikartojantis skausmas ar sustingimas toje pačioje vietoje. Su laiku tampa sunkiau judėti ar vaikščioti, ypač rytais arba po ilgų poilsio valandų. Kartais simptomai sustiprėja bangomis – kartais pagerėja, vėliau vėl atsiranda staigus pablogėjimas.
Kai kuriems žmonėms sąnariai būna skaudūs ar sustingę nuolat arba po fizinio krūvio.
Kuri pėdų sritis labiausiai nukenčia
Nuo artrito dažniausiai nukenčia:
- Kulno sritis
- Pėdos vidurys – tiek viršutinė, tiek apatinė pėdos dalis
- Pėdos priekinė dalis, įskaitant pėdos padą ir pirštus
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kas paskatina artrito vystymąsi pėdose ar čiurnose, priklauso nuo ligos rūšies:
- Osteoartritas – atsiranda dėl natūralaus sąnarių nusidėvėjimo ir kremzlių susidėvėjimo, kai senstame.
- Reumatoidinis artritas – kai imuninė sistema puola sąnarius ir juos uždegina.
- Podagra – dėl padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje.
Ką reikia žinoti apie riziką
Artritas gali išsivystyti kiekvienam, bet tam tikri veiksniai padidina tikimybę:
- Rūkymas ir kitų tabako gaminių vartojimas
- Paveldimumas: jei šeimos nariai serga artritu, rizika išauga
- Ankstesnės pėdų ar čiurnų traumos, ypač jei tas pats sąnarys buvo sužeistas ne kartą
- Kitos sveikatos problemos: autoimuninės ligos, nutukimas ar ligos, veikiančios sąnarius
Be to, rizika didesnė žmonėms vyresniems nei 50 metų, vyrams, sportininkams, ypač tiems, kurių pėdos ir čiurnos nuolat patiria apkrovą, bei asmenims, dirbantiems fiziškai sunkų darbą ar nuolat stovintiems.
Ligos diagnozavimas
Sergant pėdų ar čiurnų artritu, pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas. Gydytojas apžiūrės jūsų pėdas, čiurnas, pirštus, paprašys apibūdinti simptomus ir nurodyti, kada jie prasidėjo, ar yra bloginančių veiklų ar dienos laikų, ir kurioje pėdoje jaučiate stipriausius pojūčius.
Taip pat specialistas gali pasidomėti, kokius batus avite ir ar tam tikros avalynės rūšys pablogina simptomus. Dažnu atveju stebima jūsų eisena ar judesių laisvė – tiriamasi, ar sąnariai juda be apribojimų, ar kai kurie sąnariai labiau suvaržyti, lyginant su sveikaisiais.
Instrumentiniai tyrimai
- Pėdų rentgenograma
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Kraujo tyrimais gali būti vertinamas šlapimo rūgšties kiekis (jei įtariama podagra), taip pat kitų ligų, galinčių sukelti artrito simptomus, požymiai.
Pėdų ir čiurnų artrito gydymas
Gydymo būdai parenkami atsižvelgiant į artrito rūšį ir tai, kurie sąnariai pažeisti. Dažniausiai naudojami šie metodai:
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo: nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai arba paracetamolis mažina uždegimą ir skausmą. Svarbu vaistus vartoti ne ilgiau kaip 10 dienų iš eilės be gydytojo priežiūros.
- Kortikosteroidai: uždegimui slopinti gali būti skiriamos injekcijos tiesiai į sąnarį.
- Ortopediniai įdėklai: specialūs vidpadžiai, kuriuos galima įsigyti arba gaminti pagal individualius poreikius, padeda sumažinti apkrovą. Gydytojas patars, kokios avalynės reikėtų vengti ar kokią reikėtų rinktis.
- Chirurginis gydymas: operacija taikoma tik tuo atveju, kai kitos priemonės nėra veiksmingos ir simptomai smarkiai blogina gyvenimo kokybę. Esant ankstyvai stadijai, gali pakakti minimaliai invazinių intervencijų. Kokio tipo operacijos reikės, spręs jūsų gydytojas ar chirurgas.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Nors tam tikri artrito atvejai yra neišvengiami dėl amžiaus ar genetikos, kai kuriais atvejais riziką galima sumažinti, jei:
- Vengiate tabako gaminių
- Laikotės jums tinkamo mitybos ir judėjimo režimo
- Užsiimate sąnariams draugiška sportine veikla (pvz., plaukiojimu, vaikščiojimu)
- Naudojate atitinkamą apsauginę įrangą ir tinkamą avalynę sportuojant ar dirbant fiziškai darbą
Ligos eiga ir prognozė
Visiškai išgydyti artrito neįmanoma, tačiau gydytojai padės rasti tinkamus būdus suvaldyti simptomus taip, kad jie kuo mažiau trukdytų kasdieniam gyvenimui. Kai kuriems asmenims bėgant metams simptomai stiprėja, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas specialistą ir stebėti sveikatos pokyčius.
Aktyvumas yra vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių sumažinti skausmą ir sustingimą nesukeliant papildomo streso sąnariams. Nereikia tapti profesionaliu sportininku – užtenka reguliariai pasivaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu ar daryti tempimo/pratimų kompleksus (pvz., joga).
Prieš pradėdami ryškiau keisti fizinio aktyvumo įpročius, pasitarkite su gydytoju – taip pasirinksite saugiausią ir efektyviausią judėjimo būdą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- Stiprus pėdų ar čiurnų skausmas išlieka ilgiau nei savaitę
- Jaučiate stiprėjantį sąnarių sustingimą ar pastebite, kad negalite normaliai judinti pėdų ir čiurnų
- Simptomai (skausmas ar uždegimas) dažnėja arba tampa stipresni nei įprastai
Klausimai gydytojui
- Kokia artrito rūšis nustatyta?
- Kokio gydymo man reikės?
- Ar gali prireikti chirurginės operacijos?
- Kaip dažnai turėčiau tikrintis pas specialistą?
