Penktos padikaulio lūžis – tai dažna pėdos trauma, apimanti kaulą pėdos išorinėje dalyje, kuris jungiasi su mažuoju pirštu. Šis pailgas kaulas yra svarbus stabilumui stovint ir vaikštant, todėl jo pažeidimas dažnai atneša daug nemalonių pojūčių ir gali riboti judėjimą.
Penktos padikaulio lūžio tipai
Penktos padikaulio lūžiai pagal vietą dažniausiai skirstomi į tris zonas:
- 1 zona (atsitraukimo lūžis). Dauguma šių lūžių (apie 93%) įvyksta, kai sausgyslė ar raištis stipriai timptelėja kaulo kraštą, atplėšdama jo dalį. Tai dažnai nutinka susižeidus per čiurnos patempimą – tokiu atveju lūžis gali likti nepastebėtas.
- 2 zona (Džounso lūžis). Šioje srityje esantis kaulas yra aprūpinamas mažesniu kraujo kiekiu, todėl lūžiai čia gyja sudėtingiau ir dažnai pasitaiko dėl pasikartojančio streso ar ūmaus trauminio įvykio. Tokie lūžiai būna retesni ir jų gydymas sudėtingesnis nei pirmojo tipo.
- 3 zona (vidurinės dalies lūžis, vadinamas ir šokėjo lūžiu). Dažniausiai kyla dėl stipraus sukimosi, lenkimo ar traumos, dažnai stebimi aktyviems žmonėms arba sportininkams.
Kas gali patirti šį lūžį?
Penktos padikaulio lūžiai sudaro apie 5–6% visų pėdos lūžių. Rizika susidurti su šia trauma išlieka visiems, tačiau vyrams didžiausias atvejų skaičius užfiksuojamas ketvirtame dešimtmetyje, o moterims – septintame. Moterys dažniau patiria atsitraukimo ar vidurinės dalies lūžius nei vyrai.
Lūžio priežastys ir simptomai
Kas sukelia penktos padikaulio lūžį?
Lūžiui įtakos turi stiprus smūgis į pėdos išorę, pėdos užsukimas, pasukimas ar staigus čiurnos išvirtimas. Taip pat įtakos gali turėti aukštas skliautas, kai didesnis svoris tenka pėdos išorinei daliai, arba ilgalaikis per didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, aktyviai sportuojant.
Lūžio simptomai
Šiam lūžiui būdingi simptomai gali būti:
- Patinimas pėdos išorėje;
- Skausmas ar juntamas diskomfortas judinant arba spaudžiant pėdą;
- Dirglumas ir padidėjęs jautrumas lūžio vietoje;
- Kraujosruvos.
Dažniau pasitaiko sunkumų lipant laiptais, šlubavimas ar pastebimai ribotas pėdos judrumas.
Diagnozavimas
Norėdamas nustatyti tikslią diagnozę, gydytojas atsiklaus klausimų apie sužeidimo aplinkybes ir pražios laiką, apžiūrės pėdą, ieškos skausmingiausios vietos. Dažniausiai pirmiausia atliekama rentgeno nuotrauka – ji leidžia nustatyti lūžio vietą ir pobūdį. Jei kyla įtarimas dėl Džounso lūžio, gali būti paskirti detalesni tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Gydymo galimybės
Penktos padikaulio lūžio gydymo būdas priklauso nuo pažeidimo tipo, ar kaulai pasislinko, taip pat nuo žmogaus amžiaus, aktyvumo lygio ir bendros sveikatos.
- Imobilizacija. Jeigu kaulai likę savo vietoje, gydytojai rekomenduoja fiksavimą – koją imobilizuojant gipse, specialiu batu ar kietapadžiais batais, kol lūžis sugyja. Taip gydomi 1 ir pirmiausia – 2 zonos lūžiai. Dažnai reikia vaikščioti su ramentais, o gijimo procesas trunka apie šešias–aštuonias savaites.
- Operacija. Jei lūžio segmentai pasislinkę daugiau nei 3 mm ar pacientas profesionalus sportininkas, dažnai pasirenkama operacija. Tokiu atveju į pėdą įtvirtinamas specialus metalinis implantas (varžtas, plokštelė, kaištis ar strypas), padedantis atkurti kaulo stabilumą. Kartais gali prireikti pašalinti pažeistus kaulo fragmentus ir naudoti kaulo transplantą arba pasitelkti kaulo gijimo skatinimo prietaisus.
Galimos komplikacijos
- Kraujotakos sutrikimas ar kraujo krešulių formavimasis;
- Nervų ar kraujagyslių pažeidimai;
- Per didelis kraujavimas arba infekcija operacijos vietoje;
- Raumenų silpnėjimas;
- Lėtas arba netaisyklingas (blogas) lūžio suaugimas;
- Užsitęsęs skausmas lūžio srityje.
Sveikimo eiga ir savarankiška priežiūra
Norint pagreitinti gijimą, svarbu kelti pėdą aukščiau sėdint, šaldyti ją iki 20 minučių per dieną, ypač pirmosiomis paromis. Reikėtų vengti apkrauti pėdą tiek, kiek rekomendavo gydytojas. Atsisakykite rūkymo ar kitų tabako produktų – tai palankiai atsiliepia gijimo greičiui. Skausmui malšinti dažniausiai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pasitarkite su gydytoju, koks vaistas tinka labiausiai.
Kaip išvengti lūžių rizikos?
Didžiausią dėmesį skirkite sveiko svorio palaikymui ir lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, kontrolei, kad sumažintumėte komplikacijų ir pakartotinių lūžių tikimybę. Žmonėms, turintiems antsvorio ar sergantiems diabetu, pavojus patirti šiuos lūžius didesnis.
Kas laukia po lūžio?
Imobilizacijos atveju, sugyjimo procesas paprastai trunka apie 6–8 savaites. Jeigu reikalinga operacija, dažniausiai visiškai pasveikstama per 7 savaites. Vengtina apkrauti pėdą maždaug šešias savaites, kol gydytojas leis palaipsniui didinti fizinį krūvį. Sugijus, į įprastą aktyvumą ir sportą dažniausiai grįžtama per 3–4 mėnesius.
Gydytojas gali rekomenduoti fizioterapiją, kad būtų atstatytas visa pėdos judesio amplitudė ir raumenų jėga.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei po lūžio ar gydymo atsiranda karščiavimas, stiprėjantis skausmas, didesnis tinimas, tirpimas ar dilgčiojimas, o oda įgauna melsvą atspalvį – nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tokie simptomai gali reikšti komplikacijas, kurioms reikia skubios specialistų pagalbos.