Perianalinis pūlinys – tai skaudi, patinusi ir pūlių pilna darinys netoli išangės, tiesiosios žarnos ar tarpvietės (tarpvietė – sritis tarp lytinių organų ir išangės). Šis darinys atsiranda, kai kuri nors iš išangės liaukų užsikemša ir joje ima daugintis bakterijos. Tokiu atveju pūliai ir skysčiai kaupiasi, o rezultatas – itin skausmingas pūlinys ties sėdmenų anga.
Kas dažniausiai serga perianaliniu pūliniu
Perianaliniai pūliniai dažniau būdingi vyrams ir dažniausiai pasireiškia 20–60 metų amžiaus žmonėms. Tačiau rizika susirgti padidėja tam tikroms žmonių grupėms ar esant kitoms sveikatos būklėms.
- Lėtinės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga ar opinis kolitas.
- Cukrinis diabetas.
- Divertikulitas – gaubtinės žarnos uždegimas.
- Imunodeficitinės būklės, pavyzdžiui, ŽIV infekcija.
- Seksualiniu keliu plintančios infekcijos.
- Nėštumas.
- Rūkymas.
- Tam tikrų vaistų vartojimas (imunosupresantai, onkologiniai vaistai, prednizolonas).
- Dažnas viduriavimas arba užkietėję viduriai.
- Objektų įvedimas į tiesiąją žarną (pvz., lytinių santykių metu).
Išangės srityje gausu gleives gaminančių liaukų. Užsikimšus vienai iš jų ir patekus bakterijoms ar išmatų likučiams, gali susidaryti pūlinys. Medicinoje tokia būklė kartais vadinama išangės arba anorektaliniu pūliniu.
Perianalinio pūlinio simptomai
Pagrindinis šios ligos požymis – skausmingas, patinęs, raudonas guzas šalia išangės, panašus į didelį spuogą ar virimą. Jis dažnai pulsuojantis, skauda sėdint, tuštinantis ar net kosint. Skausmas neretai stiprus ir nuolat juntamas.
- Gausus pūliuojantis išskyros iš išangės.
- Išangės ar tiesiosios žarnos skausmas.
- Raudonas, patinęs, jautrus darinys šalia išangės.
- Skausmingas tuštinimasis arba užkietėjimas.
- Dirginimas ir niežulys aplink išangę.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje.
- Temperatūros pakilimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
Kas lemia perianalinio pūlinio atsiradimą
Dažniausiai perianalinis pūlinys randasi dėl užsikimšusios ar užsikimšusios išangės liaukos, kurioje ima daugintis bakterijos arba patenka užkrėstos išmatos. Pūlinio susiformavimą gali nulemti ir kitos priežastys:
- Uždegiminė tiesiosios žarnos plyšio žaizdelė (anilinė fissūra).
- Trauma išangės srityje, pavyzdžiui, po lytinių santykių.
- Seksualiniu būdu plintančios infekcijos.
- Ligos, susijusios su žarnynu ar žarnyne vykstančiais uždegimais.
- Infekuota epidermio (riebalinių) liaukos cista tarpvietėje – dažniausiai tai sukelia mažesnį skausmą ir retai temperatūrą.
- Hidradinitas (hidradenitis suppurativa) – lėtinė liga, iššaukianti pūlinius tam tikrose kūno vietose, tarp jų ir apie išangę.
Kaip nustatomas perianalinis pūlinys
Gydytojui dažnai pakanka tiesiosios žarnos apžiūros – įkišus pirštą į išangę, apčiupiamas darinys, įvertinama gleivinės būklė. Kartais naudojamas specialus instrumentas – spekulas – išangės arba tiesiosios žarnos apžiūrai. Paviršinis pūlinys dažnai lengvai matomas plika akimi, tačiau gilesnius ar užslėptus dažnai reikia lokalizuoti papildomais tyrimais.
Sunkiau prieinamų pūlinių paieškai gali būti atlikta proktosigmoidoskopija (apžiūra su vaizdo kamera), kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar ultragarsas.
Be to, gydytojas gali norėti atmesti rimtesnes ligas, tokias kaip tiesiosios žarnos navikai.
Perianalinio pūlinio gydymas ir priežiūra
Dažniausias gydymo būdas – chirurginis pūlinio atvėrimas ir drenažas. Šio proceso metu gydytojas nuskausmina vietą ir specialiu pjūviu pašalina pūlius. Procedūra dažniausiai atliekama gydytojo kabinete, o esant dideliam arba giliam pūliniui, gali prireikti bendros nejautros ir chirurginės priežiūros stacionare.
Priklausomai nuo pūlinio dydžio ir vietos, kartais paliekamas maži kateteriai tolesniam drenažui. Paprastai siūlų nereikia – užteka užklijuoti tvarstį.
Įprasta, kad gydytojas rekomenduoja:
- Reguliariai sėdėti šiltoje vonelėje (sitz vonia) – taip mažėja tinimas, skausmas ir greičiau gyja žaizda.
- Antibiotikus infekcijai suvaldyti, ypač jei imuninė sistema nusilpusi.
- Lazatyvus ar išmatų minkštiklius, kad tuštinimasis būtų mažiau skausmingas.
- Vaistus nuo skausmo, prireikus ir stipresnius receptinius vaistus.
Namų priežiūros patarimai
Kai lengvas pūlinys nedidelis, gydytojas gali leisti gydyti šiltomis vonelėmis ar kompresais. Tačiau savarankiškai išspausti pūlinio neverta – tai gali pabloginti situaciją ir paskatinti infekcijos plitimą. Jei pūlinys savaime atsidaro, svarbu kruopščiai plauti vietą švelniu muilu, uždėti tvarstį ir stebėti gijimą.
Kiek laiko gyja perianalinis pūlinys?
Po atvėrimo ir drenažo žaizda paprastai užgyja per 3–4 savaites. Visgi maždaug pusei sergančiųjų gali išsivystyti analinė fistulė – tai tarsi tunelis tarp odos ir išangės, susidaręs po pūlinio.
Svarbūs profilaktikos principai
- Saugiai ir laiku gydyti lėtinę ligą, jei ji didina analinių pūlinių riziką (pvz., diabetą, žarnyno uždegimus).
- Rūpintis išangės ir tarpvietės švara.
- Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu, kad apsaugotumėte nuo infekcijų.
Nors dalies priežasčių išvengti neįmanoma, svarbus reguliarus gydymas ir supratimas apie rizikos veiksnius.
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Perianalinis pūlinys dažniausiai nėra pavojingas ir sėkmingai išgydomas. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai stiprėja arba po gydymo neišnyksta.
Retais atvejais galimi tokie nenumatyti sunkumai:
- Analinės fistulės susidarymas (nuolatiniai infekciniai tuneliai tarp žarnyno ir odos).
- Dažnai pasikartojantys pūliniai.
- Sunki infekcija ar sepsis.
- Furnjė gangrena – reta, bet pavojinga bakterinė tarpvietės infekcija.
Kada verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją
- Labai stiprus skausmas arba diskomfortas išangės srityje.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
- Karščiavimas, drebulys, bendras silpnumas.
- Pastebimas patinimas ar paraudimas apie išangę.
Kuo skiriasi hemorojus ir pūlinys prie išangės?
Hemorojus ir perianalinis pūlinys gali būti panašūs iš pažiūros, tačiau tai labai skirtingos būklės. Hemorojus – tai išsiplėtusios, kietos tiesiosios žarnos ar išangės venos. Jos gali sukelti diskomfortą, niežėjimą ir kraujavimą, dažnai praeina savaime ar po gydymo tepalais. Tuo tarpu pūlinys – uždegiminis, skausmingas, šiltas liesiant ir, jei negydomas, gali sukelti temperatūrą, drebulį ir bendros savijautos pablogėjimą. Skirtingai nuo hemorojaus, pūlinys reikalauja aktyvaus gydymo.
