Perioralinis (taip pat vadinamas periorifiniu) dermatitas – tai paraudusi, smulkiais spuogeliais nusėta odos bėrimo zona, dažniausiai atsirandanti aplink burną. Ši būklė išsiskiria pleiskanojančia, išsausėjusia, šerpetojančia oda bei paburkusiais, uždegiminiais mazgeliais. Nors simptomiškai šis dermatito tipas primena aknę, dažnai su ja yra painiojamas, tačiau iš esmės tai skirtingos odos ligos.
- 1.Kas yra perioralinis dermatitas?
- 2.Kaip atrodo šis dermatitas ir kokios jo atmainos?
- 3.Ką reikėtų žinoti apie susirgimo riziką?
- 4.Ar perioralinis dermatitas užkrečiamas?
- 5.Kodėl išsivysto perioralinis dermatitas?
- 6.Perioralinio dermatito simptomai
- 7.Kokie veiksniai gali pasunkinti arba palengvinti ligos eigą?
- 8.Kaip nustatoma ši liga?
- 9.Gydymas ir valdymas
- 10.Ar liga išgydoma?
- 11.Prevencija ir kasdienė priežiūra
- 12.Kokia ligos eiga ir prognozė?
- 13.Kasdienė priežiūra sergant perioraliniu dermatitu
Kas yra perioralinis dermatitas?
Pats perioralinis dermatitas reiškia uždegiminį bėrimą, kuris išsidėsto aplink burnos angą – taip parodo ir pats pavadinimas: “peri” reiškia “aplink”, o “oral” – “burna”. Kartais vartojamas ir terminas “periorifinis”, kadangi bėrimas gali išplisti ir aplink kitas kūno angas arba atskirus veido plotus.
Perioralinis dermatitas yra viena iš daugelio dermatito rūšių. Beveik visada ji pasireiškia kaip ratilas aplink burną, bet gali kilti ir aplink nosį, akis, ant voko, retais atvejais – genitalijų srityje ar kitose kūno vietose, kaip ausys, kaklas, plaukuotoji galvos dalis, liemuo ar galūnės. Paprastai liga išplitusi ribotai.
Kaip atrodo šis dermatitas ir kokios jo atmainos?
Būdinga, kad oda šioje srityje parausta, atsiranda mažų spuogelių, kurie gali būti uždegiminiai (mazgeliai, arba papulės). Kartais būna ir pūslelių, užpildytų skaidriu arba balzganu skysčiu. Plotas gali būti šiurkštus, sausas, pleiskanojantis, o kai kuriems žmonėms atsiranda niežulys ar deginimo pojūtis.
Išskiriama tipiška perioralinio dermatito forma, taip pat granuliuotas perioralinis dermatitas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikams ir pasireiškia gelsvai spalvos spuogeliais vietoj raudonų. Ši atmaina skiriasi nuo klasikinio varianto išvaizda, bet iš esmės yra tos pačios problemos variacija.
Ką reikėtų žinoti apie susirgimo riziką?
Dažniausiai perioralinis dermatitas pasireiškia 25-45 metų moterims, ypač jei jos vartoja vietinio poveikio steroidinius tepalus ar kremus veidui. Tačiau ši liga gali pažeisti ir vyrus, ir vaikus – ypač, jei jie dažnai naudoja odos priežiūros priemones ar steroidus. Polinkį gali lemti ir kiti veiksniai – daugiau apie juos toliau.
Ar perioralinis dermatitas užkrečiamas?
Ši liga nėra užkrečiama, ji negali būti perduodama kitiems žmonėms nei tiesioginio, nei netiesioginio kontakto būdu. Tai nėra bakterinė ar grybelinė infekcija, nors kai kurie tyrimai svarsto, ar bėrimą provokuoja natūralūs odos mikroorganizmai.
Kodėl išsivysto perioralinis dermatitas?
Nors tikroji šios būklės priežastis nėra visiškai aiški, mokslininkai išskiria daugybę rizikos veiksnių:
- Vietiniai steroidiniai kremai (dažniausia priežastis)
- Įkvepiamos steroidų priemonės
- Storos, sunkios konsistencijos kremai ir kiti kosmetikos produktai
- Dantų pastos su fluoru
- Kramtomoji guma
- Dantų plombos
- Hormonų pokyčiai arba kontraceptikai
- Odos barjero pažeidimai
- Imuninės sistemos sutrikimai
- Odai būdingos mikrofloros pakitimai
- Folikulinės bakterijos
- Grybelis Candida albicans
- Demodex erkutės
Kai kuriais atvejais manoma, kad Candida grybelis (paplitęs natūraliai ant odos, kartais suaktyvėjantis) galėtų dalyvauti uždegiminiame procese, tačiau patikimų įrodymų dėl šio ryšio kol kas nėra. Taip pat yra tyrimų, kad prie ligos vystymosi gali prisidėti specifinės bakterijos.
Perioralinio dermatito simptomai
Ši būklė pasireiškia paraudusiu, pleiskanojančiu bėrimu, kuris išsidėsto lanku aplink burną. Oda būna sausa, šerpetojanti, dažnai su mažais, skaudžiais, uždegiminiais iškilimais (papulėmis), rečiau – su pūslelėmis ar pūlinukais. Bėrimas gali plėstis ir aplink akis, nosį, labai retai – į kitas kūno vietas.
Bėrimo vieta gali niežėti arba būti jaučiamas deginimas. Kai kuriems asmenims, ypač jei bėrimas tęsiasi apie akis, gali išsivystyti ir akių junginės uždegimas.
Retkarčiais bėrimo simptomus provokuoja stresas, nors dažniausiai jį skatina minėti išoriniai veiksniai ar medžiagos.
Kokie veiksniai gali pasunkinti arba palengvinti ligos eigą?
Kiekvienam žmogui perioralinis dermatitas gali paūmėti nuo skirtingų dirgiklių. Jei ir toliau vartojamos priemonės, kurios sukėlė bėrimą (dažnai tai steroidai, veido kremai ar kosmetika), simptominė eiga blogėja. Kai kuriems žmonėms bėrimą paskatina ir kramtomoji guma, tačiau nei maistas, nei gėrimai bendros įtakos ligai paprastai nedaro.
Kai nutraukiate steroidų vartojimą, bėrimas gali kuriam laikui paūmėti. Tai dažna reakcija – tačiau svarbu toliau laikytis gydytojo nurodymų; laikui bėgant simptomai silpnėja ir dažniausiai išnyksta.
Kaip nustatoma ši liga?
Dažniausiai gydytojui pakanka apžiūrėti bėrimo vietą ir įvertinti paciento ligos istoriją, kad diagnozuotų perioralinį dermatitą. Kartais, jei kyla abejonių dėl kitos odos ligos (pvz., kontaktinio ar atopinio dermatito), atliekama odos biopsija. Konsultacijos metu gydytojas gali užduoti tokius klausimus:
- Kur be veido dar pastebimas bėrimas?
- Kiek laiko jaučiate šiuos simptomus?
- Ar naudojate steroidinius kremus ar purškalus?
- Ar bėrimas niežti ar dega?
- Ar turite kitų odos ligų?
Gydymas ir valdymas
Kova su perioraliniu dermatitu prasideda nuo provokuojančių veiksnių pašalinimo. Visų pirma reikia nutraukti steroidinių tepalų ar purškalų naudojimą (tai liečia tiek nereceptinius, tiek receptinius vaistus – apie galimus alternatyvius gydymo būdus būtina pasikonsultuoti su gydytoju). Taip pat rekomenduojama vengti stiprių drėkinamųjų kremų, makiažo priemonių, nesaulės apsaugos ir pasirinkti dantų pastą be fluoro. Kol bėrimas nepraeina, venkite ir kramtomosios gumos – jei pastebėjote ryšį tarp jos vartojimo ir simptomų.
Kai tik nustojate naudoti steroidus, per kelias dienas ar savaites bėrimas dažnai paūmėja, bet vėliau po truputį rimsta. Gydymo laikotarpis gali būti net kelios savaitės ar mėnesiai, retais atvejais prireikia daugiau laiko.
Vaistai ir gydymo metodai
- Vietiniai antibiotikų preparatai: eritromicino gelis, klindamicino losjonas ar gelis, metronidazolio kremas ar gelis, azelaino rūgštis, siera, takrolimazo tepalas, pimekrolimas, adapalenas.
- Fotodinaminė terapija su specialiu jautrikliu (5-aminolevulino rūgštimi).
- Sunkesniais atvejais gydytojas gali paskirti ir geriamųjų antibiotikų: tetracikliną, doksicikliną, minocikliną, eritromiciną (dažniau vaikams ir nėščiosioms) arba mažos dozės izotretinoiną.
Paprastai šie vaistai mažina uždegimą, tačiau poveikis pasireiškia palaipsniui – reikia kantrybės ir nuoseklumo.
Ar liga išgydoma?
Perioralinis dermatitas dažnai būna užsitęsęs – simptomai gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Nors visiško išgijimo garantijų nėra, didžioji dalis žmonių pasveiksta taikant tinkamą gydymo ir priežiūros planą. Bėrimas gali atsinaujinti, tačiau paprastai kartojasi tie patys simptomai ir vėl padeda tie patys gydymo metodai, kurie buvo taikyti anksčiau.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Labai svarbu laiku atsisakyti visų priemonių ar įpročių, kurie galėjo išprovokuoti bėrimą: vietinių steroidų, riebių kremų ar kitos kosmetikos. Po išgijimo veidą reikėtų prausti tik švelniu, bekvapiu muilu ar muilo pakaitalu, vengti grįžti prie įprastų priemonių, kurios galėjo būti provokatoriai.
Nėsant veiksmingų prevencinių vaistų, svarbiausia vengti pagrindinių rizikos veiksnių. Daugiausiai žalos odai daro ilgalaikis steroidų vartojimas, tad jų reikėtų imtis tik pasitarus su gydytoju.
Šiuo metu nėra įrodymų, kad tam tikri maisto produktai galėtų išprovokuoti ar palengvinti šią ligą.
Kokia ligos eiga ir prognozė?
Gydantis kartu su gydytoju galima sudaryti individualų planą: vieniems užtenka atsisakyti steroidių ar kreminių produktų, kitiems tenka vartoti specialius vaistus. Labai dažnai, tik nustačius ir pašalinus priežastį, bėrimas pradeda rimti iki visiško išnykimo.
Tačiau atsiminkite – dažniausiai nutraukus steroidų vartojimą bėrimas laikinai suaktyvėja. Tai normalu ir praeina savaime, svarbu nestabdyti gydymo. Dažniausiai simptomai išnyksta visiškai per kelias savaites ar mėnesius, tačiau kai kada perioralinis dermatitas gali varginti ilgiau.
Kasdienė priežiūra sergant perioraliniu dermatitu
Po bėrimo praėjimo nereikėtų grįžti prie steroidinių, kremų ar produktų, kurie galėjo sukelti bėrimą. Kol bėrimas tęsiasi, prausti veidą rekomenduojama tik šiltu vandeniu – muilo ar kosmetikos nenaudoti iki simptomų išnykimo. Visada svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir konsultuotis dėl tolesnės odos priežiūros.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus pirmuosius bėrimo ar odos pokyčių požymius aplink burną, verta kuo anksčiau kreiptis į gydytoją – taip galima greičiau sustabdyti ligos progresavimą. Jei bėrimas neišnyksta nutraukus steroidų ir provokuojančių priemonių vartojimą, gali prireikti odos ligų specialisto konsultacijos.
Pasikonsultuokite ir išsiaiškinkite, kodėl atsirado perioralinis dermatitas, ar tai nėra kita odos liga, kokius vaistus ar produktus reikėtų nutraukti, ar verta pasikonsultuoti su kitais specialistais. Taip pat išsiaiškinkite, koks gydymo būdas būtų efektyviausias jūsų atveju.
