Pellucidinė kraštinė degeneracija (PKD) – retai pasitaikanti, lėtai progresuojanti ragenos liga, sukelianti šios akies dalies suplonėjimą bei išsigaubimą. Priklausanti ragenos ektazijų grupei, ši būklė laikoma viena iš retesnių, palyginti su tokiais sutrikimais kaip keratokonusas.
Kas vyksta su ragena sergant PKD?
Sveika ragena yra tvirta ir pakankamai stora, todėl ją reikia skaidriai matyti. PKD atveju pastebimas lagamino formos (pusmėnulio) suplonėjimas apatinėje ragenos dalyje – paprastai tarp 4 ir 8 valandos, jei žvelgtume į akį tarsi į laikrodį. Virš šio suplonėjusio ruožo ragena išsigaubia. Tokie pokyčiai ilgainiui lemia astigmatizmo atsiradimą ir regos aštrumo sumažėjimą.
PKD dažniausiai paveikia abi akis. Tačiau tam tikrais atvejais liga vystosi tik vienoje akyje. Ligai būdingas akies neskaidrumas neatsiranda, todėl ragena išlieka permatoma – iš čia ir kilęs terminas „pellucidinė“, reiškiantis skaidrumą.
Kas dažniausiai serga PKD?
Šia ragenos degeneracija gali sirgti žmonės nepriklausomai nuo jų kilmės ar lyties, nors kai kurios studijos rodo, kad vyrai serga kiek dažniau. Dažniausiai diagnozė nustatoma 20–40 metų pacientams, tačiau stebimi ir vėlyvesni atvejai.
Kaip dažnai pasitaiko PKD?
Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių serga šia liga. Tačiau PKD laikoma žymiai retesne nei kita ragenos ektazija – keratokonusas. Pavyzdžiui, keratokonusas nustatomas apytikriai nuo 1 iš 400 iki 1 iš 2000 žmonių.
PKD simptomai
Pagrindinis požymis – lėtai blogėjanti rega, kurią sukelia didėjantis astigmatizmas. Paprastai liga nesukelia skausmo. Kai kuriais retais atvejais PKD sukelia ūmų ragenos hidroposą – staigų ragenos sutinimą, kuris pasireiškia neryškiu matymu, šviesos baime ir stipriu skausmu.
PKD priežastys
Tikslios priežastys, kodėl vystosi PKD ir kas gali padidinti riziką susirgti, kol kas neišaiškintos. Mokslininkai vis dar ieško atsakymų.
Kaip nustatoma PKD?
Diagnozę nustato akių ligų specialistas, įvertinęs nusiskundimus ir atlikęs akių tyrimus. Vienas svarbiausių PKD diagnostikos metodų – ragenos topografija. Šios procedūros metu specialus aparatas sukuria detalų ragenos „žemėlapį“, parodantį, kur ir kaip keičiasi ragenos paviršius. Tipiška PKD topografinė išraiška – vadinamieji „besibučiuojantys balandžiai“ arba „krabų žnyplės“ – vaizdiniai, rodantys netipinį ragenos išsigaubimą ir suplonėjimą.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo ligos išplitimo ir simptomų sunkumo. Pradinėse stadijose dažnai padeda akiniai arba specialūs kontaktiniai lęšiai. Jie gerina regėjimą, tačiau progresavimo nestabdo.
Jei regėjimo korekcija tapo nepakankama ir kasdieniai darbai tampa sunkūs, gali būti siūloma chirurgija. Dažniausiai tai – dalinis arba visiškas ragenos persodinimas, kai naudojamas donoro ragenos audinys. Gydymo taktiką ir galimus variantus visada aptaria gydytojas individualiai.
Ar galima išvengti PKD?
Deja, šiuo metu nėra žinoma, kaip galima tiksliai išvengti šios ligos, nes nenustatytos jos pagrindinės priežastys. Tačiau reguliarūs profilaktiniai vizitai pas optometristą ar oftalmologą padeda anksčiau pastebėti pokyčius akyse, laiku stebėti PKD eigą ir numatyti gydymo planą.
Ligos eiga ir prognozė
Pilnutinė aklumas dėl PKD negresia, tačiau regos sutrikimai gali labai apsunkinti įprastą kasdienybę. Kaip greitai liga progresuos, kiekvienam pacientui skiriasi – kartais pokyčiai vyksta lėtai ir ilgai yra vos pastebimi. Svarbu nuolat lankytis pas gydytoją, kad būtų galima laiku reaguoti į pokyčius ir koreguoti gydymą.
Kasdienybė su PKD
- Nereikėtų trinti akių – tai retais atvejais gali sukelti ragenos komplikacijas.
- Stenkitės neperstipriai pūsti nosį, kadangi dėl to gali padidėti akies spaudimas ir kilti rizika komplikacijoms.
- Jei nešiojate kontaktinius lęšius, svarbu juos kruopščiai prižiūrėti, valyti taip, kaip nurodė gydytojas.
- Rūpinkitės akių higiena: kasdien švelniai nusiplaukite akių sritį su šiltu vandeniu ir švelniu muilu, nusausinkite minkštu rankšluosčiu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Profilaktiniam patikrinimui akis svarbu tikrintis bent kartą per metus. Gydytojas gali paskirti dažnesnius vizitus, priklausomai nuo ligos eigos. Nedelskite apsilankyti pas gydytoją, jei pastebite naujus ar nepaaiškinamus regėjimo pokyčius.
Pellucidinės kraštinės degeneracijos ir keratokonuso skirtumai
Ankstyvosiomis stadijomis PKD gali būti painiojama su keratokonusu, nes abi ligos susijusios su ragenos suplonėjimu ir išsigaubimu. Vis dėlto, jų eiga ir požymiai skiriasi:
- Ragenos forma: PKD atveju suplonėjimas vyksta apatinėje ragenos dalyje, o išgaubimas – virš to suplonėjimo. Keratokonuso atveju suplonėjusi vieta pati išsigaubia į kūginę formą.
- Diagnozės amžius: PKD dažniausiai nustatoma suaugusiems, tuo tarpu keratokonusas nustatomas jaunesniame amžiuje – paaugliams ar dvidešimtmečiams.
- Ligos eiga: PKD keičia regėjimą pamažu, keratokonuso atveju progresavimas dažnai būna greitesnis.
- Komplikacijos: PKD komplikacijos (pvz., ragenos hidroposas) retos ir pasitaiko rečiau nei keratokonuso atvejais.
- Paveldimumas: PKD nėra susijusi su genetiniu polinkiu, o keratokonusas gali būti paveldimas.
- Paplitimas: PKD yra gerokai retesnė liga palyginus su keratokonusu – pastarasis yra dažniausia ragenos ektazija.
Žinotina, kad apie 10 % PKD sergančių asmenų turi ir keratokonusą.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kiek išplitusi mano liga?
- Koks gydymo būdas man tinkamiausias?
- Ar prireiks chirurginės intervencijos?
- Kaip turėčiau prižiūrėti akis namuose?
- Ar reikėtų vengti tam tikrų veiklų?
Nors PKD yra reta ir ilgai gali nesukelti ryškių simptomų, ankstyva diagnostika ir nuolatinė akių priežiūra padeda ilgiau išlaikyti gerą regėjimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, net jei progresuojantis regos pablogėjimas sukelia naujų iššūkių.
