Skaidrus pertvarinis gimdos darinys – tai įgimta būklė, kurios metu gimda yra perskirta membrana, kuri gali būti įvairaus storio ir ilgio. Ši membrana, vadinama pertvara, gali išsidėstyti nuo gimdos viršaus iki kaklelio, o kai kuriais atvejais net nusitęsti iki makšties. Dėl šios pertvaros gimda vietoje vienos ertmės turi dvi mažesnes ertmes, skirtingai nei įprasta atvirkščio kriaušės formos ūteris.
Kaip vystosi pertvarinė gimda?
Pertvarinė gimda susiformuoja dar gimdoje. Vaisiaus vystymosi metu dvi struktūros, vadinamos Müller‘io latakais, nepakankamai susilieja į vieną ertmę – vietoje vientisos struktūros, gimdoje atsiranda pertvara. Ši būklė dažniausiai aptinkama tik tada, kai moteris bando pastoti arba dėl pakartotinių persileidimų atliekami išsamesni tyrimai – dauguma iki tol jokių požymių nejaučia.
Kiek dažna ši būklė?
Pertvarinė gimda yra reta, bet priskiriama prie dažnesnių gimdos vystymosi ydų – ji sudaro apie 35–90 % visų įgimtų gimdos anomalijų. Patiems asmenims, turintiems gimdą, tokios anomalijos nustatomos apie 4 % atvejų.
Simptomai ir požymiai
Dauguma moterų su pertvarine gimda nejaučia jokių specifinių simptomų. Dažniausiai ši būklė išlieka nepastebėta iki pirmųjų nėštumo bandymų arba pasikartojančių persileidimų. Visgi kai kada gali būti pastebima:
- Dažni persileidimai
- Skausmingos mėnesinės
- Skausmai dubens srityje
Ar ši būklė pavojinga?
Ši gimdos yda nepaveikia bendros sveikatos ir paprastai nesukelia ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tačiau pertvara gali padidinti pakartotinių persileidimų riziką – jų pasitaiko apie 35 % nėštumų. Įprastos formos gimdoje persileidimų tikimybė siekia 10–20 %. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai moterys su šia anomalija nėštumo nepraranda.
Pertvarinės gimdos įtaka ciklui
Dažniausiai pertvarinė gimda neturi įtakos mėnesinių ciklui ar kraujavimo pobūdžiui. Kartais menstruacijos gali būti skausmingesnės, tačiau ši ypatybė jau būna nuo vaikystės, tad dažnai laikoma įprasta.
Pertvarinės gimdos variantai
Pertvara gimdoje gali būti išreikšta įvairiais būdais:
- Visiška pertvara – tęsiasi per visą gimdą iki kaklelio ar net makšties.
- Dalinė pertvara – nesiekia gimdos kaklelio.
Kaip nustatoma pertvarinė gimda?
Ginekologinis tyrimas dažniausiai nėra pakankamas, nebent pertvara pasiekia makštį. Diagnozei patvirtinti naudojami vaizdiniai tyrimai, kurie leidžia tiksliai nustatyti pertvaros dydį ir vietą, taip atskiriant ją nuo kitų gimdos darinių. Dažniausiai taikoma:
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Histeroskopija
Pertvarinės gimdos gydymas ir priežiūra
Nebūtina visais atvejais šalinti pertvaros – gydymas priklauso nuo skundų bei komplikacijų. Vienintelis būdas visiškai pašalinti pertvarą – chirurgija. Dažniausiai taikoma histeroskopo pagalba atliekama metroplastika, kai per gimdos kaklelį įvedami instrumentai ir pertvara atsargiai pašalinama. Operacija trunka apie valandą ir dažniausiai atliekama dienos chirurgijoje. Pašalinus pertvarą, gimda tampa vientisa, o persileidimų tikimybė stipriai sumažėja.
Po gydymo dauguma moterų po kelių nesėkmingų nėštumų vėl įgauna galimybę sėkmingai išnešioti kūdikį – pastojimo tikimybė po histeroskopinės operacijos siekia apie 65 %. Gydytojai dažniausiai pataria po operacijos keliems mėnesiams susilaikyti nuo planuoto nėštumo, kad visiškai atsistatytų gimdos gleivinė.
Galimos gydymo komplikacijos
- Netipinis kraujavimas
- Infekcijos
- Gimdos pradūrimas (perforacija)
- Kaklelio pažeidimas
Ar pertvara gali ataukti?
Pertvara gimdoje vėl neatsiranda. Ji susiformuoja tik vaisiaus vystymosi laikotarpiu, todėl pašalinus chirurginiu būdu, ji daugiau neatsinaujina.
Pertvarinės gimdos prevencija
Nėra priemonių, galinčių užkirsti kelią pertvarinės gimdos susiformavimui – tai įgimta ir nuo pat gimimo egzistuojanti yda. Šiuo metu nėra duomenų, kad ši anatominė savybė būtų paveldima.
Nėštumas ir pertvarinė gimda
Moterims su pertvarine gimda įmanoma sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį. Visgi būtina žinoti, kad nėštumo eiga dažnai laikoma rizikingesne dėl padidėjusios persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar mažo naujagimio svorio tikimybės.
- Galimas vaisiaus augimo sulėtėjimas arba mažas svoris
- Dažnesni persileidimai
- Priešlaikinio gimdymo pavojus
- Galimas sėdmenų pirmeigos vaisius (breech presentation)
Neretai gydytojas nėštumą priskiria rizikos grupei ir stebi kūdikio augimą visos nėštumo metu. Nepaisant visko, daugelis moterų sėkmingai susilaukia sveikų kūdikių tiek su pertvara, tiek ją pašalinus. Pašalinus pertvarą, patariama palaukti du mėnesius prieš planuojant naują nėštumą.
Pertvara ir gimdymas
Jeigu gimda turi pertvarą, didėja tikimybė, kad vaisius užims netaisyklingą padėtį, dažniausiai sėdmenų pirmavimą. Tuomet dažniau rekomenduojama atlikti Cezario pjūvį. Taip pat padidėja priešlaikinio gimdymo rizika – jei kūdikis gimsta per anksti, kai kurie organai gali būti dar ne visai subrendę, todėl padidėja sveikatos sutrikimų tikimybė.
Nėštumas po pertvaros pašalinimo
Pašalinus pertvarą, galimybė pastoti ir išnešioti matomai pagerėja. Dažniausiai rekomenduojama bent du mėnesius skirti organizmo atsigavimui prieš vėl planuojant nėštumą.
Galimos sveikatos grėsmės
Tyrimai rodo, kad turint pertvarą gimdoje, gali kiek padidėti endometriozės išsivystymo rizika. Tačiau kitų sveikatos pavojų nėra, jei moteris nėra nėščia. Pagrindinės komplikacijos, susijusios su pertvarine gimda:
- Persileidimai (ypač antrame trimestre)
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas naujagimio svoris
- Neteisinga vaisiaus padėtis gimdoje
- Didėja Cezario pjūvio tikimybė
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei esate nėščia ir žinote apie pertvarinę gimdą, atkreipkite dėmesį į:
- Kraujavimą iš makšties
- Reguliarius traukulius ar sąrėmius
- Vandens ištekėjimą iš makšties
Nenėščioms moterims rimti simptomai arba komplikacijos pasitaiko itin retai. Jei turite pertvarinę gimdą, pravartu aptarti su gydytoju galimus simptomus ar grėsmes, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar galiu susilaukti sveiko kūdikio?
- Kokia mano persileidimo rizika?
- Ar man būtina operacija?
- Kiek pagerės mano galimybės pastoti po gydymo?
- Ar nėštumo metu būsiu laikoma rizikos grupei?
