Pigmento išsiskyrimo sindromas ir pigmentinė glaukoma

Pigmento sankaupos akyje gali sudaryti vadinamąjį Krukenbergo verpstę – tai vyksta sergant pigmento disperijos sindromu arba pigmentiniu glaukoma. Šios būklės susijusios su tuo, kaip akies rainelės pigmentas atsiskiria ir keliauja akies viduje, sukeldamas įvairias problemas, tarp jų ir glaukomą.

Kas yra pigmento disperijos sindromas ir pigmentinė glaukoma

Pigmento disperijos sindromas (PDS) – reta akių liga, kuomet iš rainelės atsiskyrę pigmento dalelės patenka į akies priekinę kamerą ir užkemša vidinius skysčio nutekėjimo kelius. Dėl to gali padidėti akispūdis ir vystytis glaukoma.

PDS ir pigmentinė glaukoma (PG) iš esmės yra skirtingos tos pačios ligos stadijos. Pradžioje pasireiškia pigmento disperijos sindromas, kuris laikui bėgant, dažniausiai per kelerius metus ar net dešimtmečius, gali pereiti į pigmentinę glaukomą. Tačiau ne visuomet PDS virsta PG – rizika priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo pradinės diagnozės.

Kaip vystosi pigmento disperijos sindromas

Rainelė – tai raumeninis žiedas akyje, suteikiantis spalvą jūsų akims. Priekyje ir už rainelės yra ertmės, užpildytos skysčiu – akies skysčiu arba vandeniniu humoru, kuris padeda palaikyti akies formą.

Susiję įrašai

Kai yra PDS, rainelė tampa per lanksti ir linksta atgal, priartėdama prie lęšiuko reguliavimo raumenų. Rainelės judėjimas – siaurėjimas ar platėjimas – sukelia pigmento nusitrinimą nuo jos paviršiaus, panašiai kaip dažai lupasi nuo paviršiaus. Šios pigmento dalelės pasklinda akies skystyje ir pasiekia vidinius akies „filtrus“ – trabekulinį tinklą. Jei pigmentas susikaupia šiame tinkle, jis apieina skysčio nutekėjimą, dėl to akyje kaupiasi skystis, didėja spaudimas ir ilgainiui gali vystytis glaukoma. Negydoma glaukoma gali sukelti rimtą, negrįžtamą regos praradimą ar net aklumą.

Pigmento disperijos sindromo simptomai

Akies skausmas
Paraudimas
Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija)
Šviesos atspindžiai arba ratilai aplink šviesos šaltinius

Dažnai pradinėse stadijose jokių simptomų nejaučiama, todėl daugelis net nežino apie ligą, kol ji neprogresuoja ar neatskleidžiama profilaktinio akių patikrinimo metu.

Pigmento disperijos sindromo rizikos veiksniai

Genetika: tam tikros DNR mutacijos didina riziką, todėl dažniau šia liga serga šeimos nariai.
Amžius: PDS paprastai diagnozuojamas 20–50 metų asmenims.
Lytis: dažniau pasireiškia vyrams.
Rasė: didesnė rizika šviesiaodžiams, mažesnė – juodaodžiams ar azijiečiams.
Trumparegystė: žmonėms su ryškia trumparegyste rizika didesnė.
Akies sandara: tiesioginės priežastys – gilesnė priekinė akies kamera, plokštesnė ragena.
Intensyvi fizinė veikla: kai kurių tyrimų duomenimis, itin aktyvus gyvenimo būdas gali skatinti pigmento nusilupimą, ypač turintiems PDS ar PG.

Antrinis pigmento išsiskyrimas

Ne visuomet pigmento nusilupimą sukelia vien PDS – kartais tai įvyksta dėl kitų priežasčių, vadinamų antriniu pigmento išsiskyrimu. Tokiais atvejais pigmentas atskyla dėl kitų ligų ar procesų, bet pasekmės akies viduje gali būti tokios pačios kaip pirminio PDS atveju – įskaitant glaukomą.

Akies traumos
Augliai ar įvairūs akies dariniai
Paslanki arba pasislinkusi dirbtinė lęšiuko linzė po kataraktos operacijos

Diagnostika

Geriausias būdas aptikti PDS dar prieš simptomams išryškėjant – reguliarūs profilaktiniai akių patikrinimai. Akių specialistas gali pastebėti keletą požymių:

Krukenbergo verpstė – silpna, vertikali linija ragenos priekyje, kuri sutampa su rainelės spalva.
Spinduliniai defektai rainelėje – plonos ryškesnės linijos, primenančios dviračio rato stipinus.
Pigmento sankaupos išoriniame rainelės krašte, matomos atliekant goniokopiją – specialų tyrimą su padidinimu.

Akių specialistas gali taikyti dar kelis tyrimus:

Šlytinės lempos tyrimas
Tonometrija
Optinė koherentinė tomografija
Pachimetrinis tyrimas
Goniokopija
Regos lauko tyrimas

Gydymas

PDS ir PG gydomos panašiai kaip kitos glaukomos formos. Dažniausiai taikomi šie metodai:

Vaistai nuo glaukomos: skirti sumažinti akies spaudimą – tiek stiprinant skysčio nutekėjimą, tiek mažinant jo gamybą.
Chirurgija: procedūros, kurių tikslas – pagerinti akies skysčio tekėjimą ir drenažą. Tarp jų gali būti trabekulektomija, goniotomija ar lazerinės operacijos.
Derinami gydymo metodai – pavyzdžiui, vaistai ir lazerinė operacija, kai vien vaistai nėra pakankamai veiksmingi.

Pigmento disperijos sindromo ir pigmentinės glaukomos prevencija

Nėra jokių būdų, kaip profilaktiškai užkirsti kelią PDS ar PG išsivystymui. Šios ligos atsiranda netikėtai ir dažniausiai nustatomos tik profilaktinių patikrinimų metu arba jau atsiradus simptomams.

Ligos eiga ir prognozė

Nors ne visi sergantieji PDS susiduria su pigmentine glaukoma, laikui bėgant rizika didėja. Apytiksliai 10 proc. pacientų PG išsivysto per 10 metų, po 15 metų ši rizika siekia apie 15 proc., o visą gyvenimą – 35–50 proc.

PDS ir PG dažnai pasireiškia kur kas jaunesniame amžiuje nei kitos glaukomos formos, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas akių gydytoją ir stebėti akių būklę, laiku reaguoti į pokyčius. Stebėjimas leidžia kontroliuoti akispūdį bei užkirsti kelią regėjimo pažeidimui.

Tinkama priežiūra ir konsultacijos su specialistu gerokai sumažina nuolatinio aklumo riziką. Dažniausiai reguliarūs vizitai leidžia ligą sėkmingai valdyti.

Kaip rūpintis savimi sergant PDS ar PG

Vadovautis gydytojo rekomendacijomis ir reguliariai lankytis apžiūrose.
Laikytis vaistų vartojimo režimo.
Taikyti gyvenimo būdo pokyčius, jei to pataria jūsų akių specialistas.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją, pastebėjus regėjimo pokyčius, naujus simptomus ar iškilus klausimams dėl gydymo.

Kokie simptomai reikalauja skubios medicinos pagalbos?

Yra požymių, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant – greita pagalba gali apsaugoti nuo negrįžtamų akies pažeidimų. Svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų paskatinti kreiptis į gydytojus: