Pinta – tai odos infekcija, kurią sukelia bakterijos Treponema carateum. Ši liga pasireiškia iš pradžių nedideliu bėrimu, kuris ilgainiui plečiasi į kitas kūno vietas ir suformuoja sukietėjusias, spalvą pakeitusias odos sritis. Nors pinta nekelia grėsmės bendrai sveikatai ir pažeidžia tik vidurinį odos sluoksnį (dermą), negydoma ši infekcija gali tęstis daugelį metų.

Pagrindiniai faktai apie pintą

Pinta priklauso toje pačioje grupei bakterinių ligų kaip ir yaws ar bejel – visos jos dar žinomos kaip endeminės treponematozės. Kartais ši liga vadinama ir karatė ar „mal del pinto“. Nors ją sukeliančios bakterijos panašios į sifilio sukėlėją, pinta nėra lytiniu keliu plintanti infekcija. Dažniausiai užsikrečiama artimo odos kontakto metu – ypač jei odoje yra nubrozdinimų ar įdrėskimų.

Kur paplitusi pinta

Didžiausias pintos paplitimas matomas Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibų šalyse. Dažniausiai liga aptinkama kaimiškose vietovėse, kur žmonės gyvena glaudiame bendruomeniniame rate ir kontakto galimybė didesnė.

Pintos simptomai

Ligai būdingas vienintelis simptomas – odos bėrimas, kuris vystosi keliais etapais.
Iš pradžių atsiranda iškilęs, raudonas spuogas ar dėmė toje vietoje, kur įvyko užkrėtimas – dažniausiai ant veido, kaklo, rankų ar pėdų. Šis bėrimas gali niežėti, laikui bėgant sustorėja ir kietėja.
Po keleto mėnesių, kūną gali išberti platesnės, stambios ir plokščios dėmės. Iš pradžių jos raudonos, bet vėliau įgauna pilkai mėlyną, rudą ar pilką atspalvį ir stipriai niežti.
Praėjus keliems metams, vėlai išsivysčiusioje ligos stadijoje, odoje lieka negrįžtamai pakitusios – susimaišiusios rudos ir baltos – dėmės (dischrominės makulės). Šie odos pokyčiai jau yra nuolatiniai.

Kaip užsikrečiama pinta

Infekcijos šaltinis – žmogus, kuriam nustatyta pinta. Liga plinta per tiesioginį odos kontaktą, ypač jei ant odos yra pažeidimų. Pirmosiose dviejose bėrimo stadijose (kol bėrimas aktyvus) liga lengvai perduodama kitiems, o vėlyvoje stadijoje bėrimas nebėra užkrečiamas.

Susiję įrašai

Kaip nustatoma pinta

Pintą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistas, apžiūrėdamas odą ir įvertindamas atsiradusius pakitimus. Prireikus, gali būti atliekami odos bėrimo mėginių arba kraujo tyrimai dėl Treponema carateum. Mikroskopiškai šios bakterijos yra labai panašios į sifilio sukėlėją, tad tik simptomai padeda atskirti šias dvi ligas.

Gydymas ir valdymas

Pintos infekcija gydoma antibiotikais – pakanka vienos azitromicino arba benzatinpenicilino G dozės, kad liga būtų visiškai išgydyta ir per 24 valandas nuo vaistų pavartojimo nustotų būti užkrečiama. Pirmųjų dviejų stadijų bėrimas laikui bėgant išnyksta, tačiau vėlyvoje stadijoje atsiradusių spalvos pakitimų atstatyti neįmanoma – jie išlieka visam laikui.

Pintos prevencija

Norint apsaugoti save ir kitus nuo pintos, reikia vengti kontakto su ligos bėrimu iki tol, kol asmuo tampa nebeužkrečiamas – paprastai praėjus 24 valandoms po gydymo antibiotikais. Vėlyvosios bėrimo formos nebėra pavojingos. Be to, dažnai rekomenduojama kartu gydyti ir artimus sergančiojo šeimos narius ar namų ūkio gyventojus, net jei jie dar nerodo aiškių ligos požymių.

Ligos eiga ir prognozė

Pinta lengvai gydoma ir prognozė gera. Jeigu liga pastebima ir gydoma anksti, galima visiškai pasveikti. Jei uždelsta, odoje išlieka nebegrįžtamų pakitimų, tačiau jie paprastai nebekelia niežulio ir tiesiog yra kosmetiniai.

Kasdienybė sergant pinta

Po gydymo svarbu sužinoti iš specialisto, kaip prižiūrėti odą, kol ji visiškai atsistatys. Gali būti rekomenduojamos papildomos priemonės odos gijimui paskatinti ir odos pažeidimų rizikos mažinimui.