Pirmine arterinė hipertenzija – tai dažnai pasitaikanti būklė, kai žmogaus kraujospūdis nuolat yra padidėjęs, tačiau nėra vienos aiškios jos priežasties. Terminas „pirminė“ ar „esminė“ nurodo, kad šis sutrikimas nėra pasekmė kitos ligos ar vaistų vartojimo. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis laikomas tada, kai viršija 120/80 mmHg, o tai reiškia, kad spaudimas arterijose didesnis nei laikoma norma.
- 1.Kodėl ši būklė pavojinga?
- 2.Rizikos veiksniai ir kas lemia pirminę hipertenziją
- 3.Kaip pirminė hipertenzija skiriasi nuo kitų formų?
- 4.Pirminės hipertenzijos simptomai
- 5.Diagnozavimas ir tyrimai
- 6.Gydymas ir kontrolė
- 7.Kaip išvengti ligos progresavimo?
- 8.Perspektyvos ir gyvenimas su hipertenzija
- 9.Ką verta žinoti sergantiems pirminės hipertenzijos forma?
Kodėl ši būklė pavojinga?
Pirminė arterinė hipertenzija laikui bėgant pakenkia kraujagyslėms. Negydoma ar nekontroliuojama ji gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui:
- Galvos smegenų aneurizmą
- Dementiją
- Širdies priepuolį
- Širdies nepakankamumą
- Inkstų veiklos sutrikimus
- Piktybinę hipertenziją
- Insultą
- Regėjimo praradimą
Rizikos veiksniai ir kas lemia pirminę hipertenziją
Šiai ligai atsirasti įtakos turi ne tik paveldimumas, bet ir žmogaus įpročiai bei gyvenimo būdo ypatumai. Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius, ypač virš 65 metų
- Cukrinis diabetas
- Sūraus maisto vartojimas
- Pernelyg didelis kavos ir kofeino vartojimas
- Padidėjęs kūno svoris
- Sėdimas gyvenimo būdas
- Miego sutrikimai (pavyzdžiui, nemiga)
- Alkoholio vartojimo sutrikimai
- Polinkis paveldėti padidėjusį kraujospūdį
Kaip pirminė hipertenzija skiriasi nuo kitų formų?
Pirminės arterinės hipertenzijos, priešingai nei antrinės, nesukelia jokia kita konkreti liga ar vaistai. Antrinė hipertenzija kyla kaip pasekmė kitų medicininių būklių, pavyzdžiui, inkstų ar antinksčių ligų, tam tikrų endokrininių sutrikimų, nėštumo komplikacijų arba kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis. Kartais gali pasitaikyti, kad pirminė ir antrinė hipertenzija pasireiškia kartu.
Pirminės hipertenzijos simptomai
Ši liga dažniausiai ilgą laiką nesukelia jokių pastebimų simptomų. Vėliau, stipriai pakilus kraujospūdžiui ir pažeidus kraujagysles, gali atsirasti šie negalavimai:
- Kraujas šlapime
- Regėjimo neryškumas
- Skausmas krūtinėje, dusulys
- Galvos svaigimas ar „apsvaigimo“ pojūtis
- Nuovargis
- Suprastėjęs dėmesys, neryški mintis
- Kraujavimas iš nosies
- Intensyvūs galvos skausmai
Diagnozavimas ir tyrimai
Pirminės arterinės hipertenzijos diagnozė nustatoma tuomet, kai kraujospūdis yra padidėjęs, tačiau nėra nustatytos akivaizdžios priežasties (antrinių ligų). Norint nustatyti tikslų kraujospūdžio lygį, vertinama medicininė istorija ir atliekami kraujospūdžio matavimai.
Kaip atliekamas kraujospūdžio matavimas?
Kraujo spaudimas matuojamas specialiu aparatu – manometru, naudojant pripučiamą rankovę ant žasto. Gydytojas matuoja du rodiklius: sistolinį (kai širdis suplaka ir kraujas tekėdamas didina spaudimą arterijose) ir diastolinį (kai širdis ilsisi tarp dūžių). Normalus rodiklis – mažiau nei 120/80 mmHg. Jei bent vienas rodmuo viršija šias ribas, gydytojai įtars hipertenziją. Įprasta, kad diagnozei patvirtinti kraujospūdis matuojamas keliais skirtingais kartais.
Papildomi tyrimai
Jei nuolat fiksuojamas aukštas kraujospūdis, gydytojai kartais rekomenduoja 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą specialiu aparatu – tai padeda tiksliai įvertinti spaudimą įvairiu paros metu, net miego metu. Gauti duomenys padeda diagnozę patvirtinti arba paneigti.
Gydymas ir kontrolė
Pirminė arterinė hipertenzija gydoma derinant gyvenimo būdo pokyčius su vaistais. Dažnai, pradėjus gyventi sveikiau, gydymo vaistais gali prireikti mažiau arba jų visai nelieka poreikio.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Fizinis aktyvumas – reguliarūs mankštos pratimai
- Subalansuota, širdžiai palanki mityba, kuo mažiau druskos
- Gera miego higiena
- Mesti rūkyti, jei rūkoma
- Vengti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų
Vaistai
- AKF inhibitoriai – mažina baltymo angiotenzino gamybą, kuris didina kraujospūdį
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai – apsaugo kraujagysles nuo susiaurėjimo
- Beta adrenoblokatoriai – slopina širdies darbą ir taip mažina spaudimą
- Kalcijaus kanalų blokatoriai – padeda atpalaiduoti kraujagyslių raumenis
- Diuretikai – skatina perteklinio vandens ir natrio pasišalinimą iš organizmo
- Vazodilatatoriai – atpalaiduoja kraujagyslių raumenis, sumažina pasipriešinimą kraujo tėkmei
Kaip išvengti ligos progresavimo?
Pirmiausia svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus tiksliai pagal rekomendacijas. Reikėtų palaikyti visus suplanuotus vizitus pas gydytoją ir reguliariai matuotis kraujospūdį. Taip pat svarbus gyvenimo būdo keitimas – sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.
- Nuosekliai laikykitės visų gydymo rekomendacijų
- Pasitarkite, ar kiti vartojami vaistai neturi įtakos kraujospūdžiui
- Stebėkite, ar esamas režimas ir vaistai užtikrina efektyvią kontrolę
- Išlaikykite sveiką gyvenimo būdą, venkite streso
Perspektyvos ir gyvenimas su hipertenzija
Daugumai žmonių, sergančių pirminės arterinės hipertenzijos forma, kraujospūdis sumažėja pradėjus gydymą vaistais ir laikantis specialistų rekomendacijų. Kai kurie po gyvenimo būdo keitimo gali visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Visgi nedidelei daliai pacientų, vardijant „atsparią hipertenziją“, kraujospūdis išlieka padidėjęs net ir taikant kelis skirtingus gydymo būdus.
Ką verta žinoti sergantiems pirminės hipertenzijos forma?
Vien vaistai ne visada užtikrina pakankamą kraujospūdžio kontrolę. Svarbiausia – gyventi sveikai, keisti nesveikus įpročius, siekti subalansuotos mitybos ir būti fiziškai aktyviems. Pokyčiai gali būti iššūkis, tačiau padeda, kai šalia yra palaikantys asmenys ar specialistai. Svarbu kelti realius tikslus ir žingsnis po žingsnio siekti geresnės savijautos.
