Pirminė progresuojanti afazija yra neurologinis sutrikimas, kuris veikia žmogaus gebėjimą kalbėti ir suprasti bei vartoti kalbą. Tai susiformuoja, kai svarbios smegenų sritys, atsakingos už žodžių supratimą ar kalbos išreiškimą, pradeda nykti. Žmonės, kuriems nustatoma ši diagnozė, ilgainiui gali ne tik sunkiau kalbėti, bet ir rašyti ar suprasti žodžius. Sutrikimas progresuoja su laiku, o kalbos gebėjimai vis labiau silpsta.
Kas sukelia pirminę progresuojančią afaziją?
Pirminė progresuojanti afazija paprastai išsivysto dėl neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio arba frontotemporalinė demencija. Sergant šiomis ligomis, pažeidžiamos smegenų sritys, kontroliuojančios žodžių prasmės suvokimą ar sklandų kalbėjimą. Smegenų audinys ilgainiui atrofuoja, dėl to žmonėms sunku bendrauti. Šį procesą kartais lemia genetiniai pokyčiai, paveldėti gimimo metu, tačiau daugeliu atvejų tiesioginės priežasties nenustatoma.
Nors aiškių rizikos veiksnių dažnai nepavyksta nustatyti, susirgti didesnė tikimybė tiems, kurie turi šeiminę istoriją arba paveldėtas genetines mutacijas, tokias kaip GRN geno pokyčiai. Net ir be žinomų genetinių rizikos faktorių sutrikimas neretai kartojasi šeimose.
Afazijos požymiai ir eiga
Dažniausiai pirminės progresuojančios afazijos simptomai pradeda ryškėti tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Pradžioje atsiranda lengvi kalbos sunkumai – pavyzdžiui, žmogus nuolat ieško tinkamo žodžio, išsiblaško frazės viduryje, kartais pasimeta kalboje. Su laiku simptomai stiprėja ir apima ne tik kalbą, bet ir gebėjimą suprasti ar įvardinti objektus, suvokti žodžių reikšmę ar kaupti mintis.
- Sunkumas nuolat rasti tinkamus žodžius ar teisingai pavadinti objektus
- Dažni sustojimai ir pauzės kalbant
- Nereta netaisyklinga gramatika arba trumpi, nerišlūs sakiniai
- Lėta kalbos tėkmė
- Supratimo problemos kalbant arba klausantis kitų
- Galutinis kalbos praradimas
Be kalbos sutrikimų, ilgainiui gali blogėti ir bendrieji pažinimo gebėjimai – žmogui gali pasidaryti sunkiau orientuotis, spręsti kasdienes problemas, priimti sprendimus.
Pirminės progresuojančios afazijos tipai
Specialistai šį sutrikimą skirsto į tris pagrindines formas:
- Logopeninė progresuojanti afazija – pasireiškia nuolatiniu sunkumu rasti reikiamus žodžius ar suprasti kitų kalbą.
- Progresuojanti nefluentiška afazija – žmogus praranda sklandų kalbėjimą, daro gramatines klaidas, sakiniai tampa trumpi, nerišlūs.
- Semantinė demencija – sudėtinga ne tik įvardinti daiktus, bet ir suprasti atskirų žodžių prasmę.
Diagnozavimas
Pirminė progresuojanti afazija dažniausiai įtariama, kai atsiranda minėti kalbos sutrikimai, ypač jei yra šeiminė ligos istorija. Gydytojas atidžiai vertina paciento bei artimųjų pasakojimus, domisi ankstesniais sveikatos duomenimis. Diagnozę papildo specialūs pažinimo testai ir smegenų tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija.
Gydymas ir pagalba
Šiai ligai išgijimo būdo kol kas nėra, o jos eiga laikui bėgant progresuoja. Tačiau paskiriamas gydymas ir įvairios pagalbos priemonės gali padėti ilgiau išlaikyti kalbos ir pažinimo įgūdžius bei pagerinti gyvenimo kokybę.
- Kalbos ir kognityvinė terapija – padeda treniruoti likusius gebėjimus ir atrasti naujus bendravimo būdus.
- Alternatyvios komunikacijos galimybės, tokios kaip gestų kalba, gali praversti praradus kalbos įgūdžius.
- Esant nuotaikos pokyčiams ar elgesio sunkumams, skiriami vaistai (pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).
- Kai kurie vaistai, naudojami Alzheimerio ligai gydyti, gali būti taikomi, jei ši liga nulemia afaziją.
Kaip sumažinti riziką?
Patikimų būdų visiškai užkirsti kelią pirminės progresuojančios afazijos išsivystymui nėra. Visgi sveikesnis gyvenimo būdas gali padėti mažinti bendrą demencijos riziką. Pagrindinės rekomendacijos:
- Stengtis išlaikyti normalų kūno svorį pagal amžių ir kūno sudėjimą.
- Vengti sunkių galvos traumų, naudoti saugos diržus, saugotis griuvimų.
- Rinktis visavertę mitybą, vartoti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikų riebalų.
- Reguliariai sportuoti – derinti ištvermės treniruotes su jėgos pratimais.
- Sumažinti alkoholio vartojimą (vyrams – ne daugiau kaip du gėrimai per dieną, moterims – vienas).
- Bendrauti, palaikyti artimus ryšius su kitais žmonėmis.
- Kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
- Visiškai atsisakyti rūkymo.
Ligos eiga ir prognozė
Pirminė progresuojanti afazija laikui bėgant sunkėja – dažniausiai kalbos gebėjimai palaipsniui prarandami per keletą metų. Daugelis sergančiųjų gali gyventi iki 12 metų po ligos nustatymo, tačiau vėliau daugumai būna reikalinga kasdienė pagalba rūpinantis savimi ir atliekant kasdienius darbus.
Klausimai gydytojui
- Kokie yra pirmieji šios ligos požymiai?
- Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant?
- Ar yra būdų sulėtinti ligos progresavimą?
- Kaip išlaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę sergant šiuo sutrikimu?
