Pyrofobija – tai stipri ir nenormali baimė ugnies. Šį nerimą gali sukelti net mažiausia liepsna, pavyzdžiui, žvakių šviesa ar laužas, tačiau kartais vien minčių ar pokalbių apie ugnį pakanka, kad žmogų užvaldytų stiprus nerimas. Kai kurie žmonės ypač bijo miškų gaisrų – ši siauresnė pyrofobijos forma vadinama agripyrofobija.
Kas yra pyrofobija?
Pyrofobija yra viena iš specifinių fobijų, priklausančių nerimo sutrikimų grupei. Esant jai, išgyvenama stipri ir dažnai neobjektyvi baimė, susijusi su ugnimi, nepriklausomai nuo to, ar ji gali realiai pakenkti. Pyrofobija yra visiška priešingybė pyromaniai – sutrikimui, kai žmogus jaučia neįveikiamą poreikį kurti gaisrus arba stebėti degančią ugnį.
Kiek dažna pyrofobija?
Tikslių duomenų apie šio sutrikimo paplitimą nėra, tačiau remiantis tyrimais, apie 12% suaugusiųjų ir iki 19% paauglių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria specifinių fobijų. Tokie sutrikimai dvigubai dažnesni tarp moterų nei tarp vyrų.
Ar baimė ugniai – normali?
Vidutinio stiprumo baimė ugniai yra natūrali – žmogaus kūnas taip reaguoja apsaugodamas nuo pavojų. Tačiau pyrofobija stipriai viršija įprastą, instinktyvų „kovok arba bėk“ atsaką ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą – trukdyti dirbti, mokytis ar bendrauti.
Kokie veiksniai lemia pyrofobijos atsiradimą?
- Patirtos traumos, susijusios su ugnimi – pavyzdžiui, gaisro išgyvenimas, rimti nudegimai, netikėta liepsnos išsiveržimas.
- Fobijų ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas šeimoje.
- Jau turimi kiti nerimo ar specifinių fobijų sutrikimai.
- Trauminiai stebėjimai – matyti, kaip kitas žmogus paniškai reaguoja į ugnį ar jos sukeltas įvykius.
Pyrofobijos simptomai
Žmonės, turintys pyrofobiją, dažniausiai vengia bet kokių situacijų, kuriose gali iškilti nors menkiausia rizika susidurti su ugnimi. Tai gali pasireikšti vengimu lankytis vietose su židiniais, atsisakymu valgyti restoranuose, turinčiuose atvirą ugnį, nuolatiniu viešų vietų tikrinimu dėl priešgaisrinės saugos priemonių – gesintuvų, dūmų detektorių, evakuacijos planų.
Būsto aplinkoje žmogus gali insistuoti naudoti tik elektrinius prietaisus, visiškai atsisakyti dujinių prietaisų, turėti gausybę signalizacijų. Kai kurie bijo net maisto ruošimo ant viryklės ar naudojimosi skrudintuvu. Kai kuriems pyrofobija pasireiškia nenoru palikti jautrius įrenginius prijungtus prie tinklo dėl baimės, kad gali kilti elektros gaisras.
Susidūrus su ugnimi realybėje ar nuotraukose, galimas stiprus nerimo ar panikos priepuolis. Dažniausi jo simptomai:
- Sustingimas ar drebulys
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Prakaitavimas
- Dusulys
- Pykinimas ar skrandžio diskomfortas
- Šaltkrėtis
Kaip nustatoma pyrofobija?
Pyrofobija diagnozuojama, jei:
- Baimės ar panikos simptomai kyla matant, girdint ar galvojant apie ugnį
- Simptomai trunka ne trumpiau nei pusę metų
- Baimė verčia nuolat vengti situacijų, kur gali kilti gaisras
- Sutrikimas apsunkina kasdienę veiklą – bendravimą, darbą, laisvalaikį ar namų buitį
Dažniausiai būdinga, kad pyrofobiją lydi ir kiti nerimo sutrikimai ar fobijos, pavyzdžiui, agorafobija (baimė negalėti pabėgti) ar klaustrofobija (baimė ankštų patalpų). Taip pat specialistai atskiria šį sutrikimą nuo tokių būsenų kaip vengiantis asmenybės sutrikimas, hipochondrija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, paranojiniai sutrikimai ar panikos sutrikimas.
Gydymo ir pagalbos būdai
Daugeliui žmonių įveikti pyrofobiją padeda psichoterapija. Dažniausiai rekomenduojama:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Jos metu mokomasi suprasti ir keisti požiūrį į ugnį, susipažinti su aktualia informacija apie gaisrus, jų prevenciją, valdymą ir rizikos mažinimą. Terapeutas padeda išmokti nusiraminimo technikų, pavyzdžiui, kvėpavimo ar meditacijos, kurios sumažina nerimą susidūrus su baimės šaltiniu.
- Ekspozicinė terapija: Tai – laipsniškas supažindinimas su gąsdinančiomis situacijomis, pradedant nuotraukomis ar vaizdo įrašais su ugnimi, vėliau pereinant prie tiesioginio stebėjimo. Yra ir virtualios realybės sprendimų, leidžiančių simuliuoti gaisro gesinimą be realios rizikos.
- Vaistai: Paprastai vaistai nėra ilgalaikis sprendimas šioje situacijoje, tačiau prireikus gali būti skiriami tam, kad padėtų susitvarkyti su dažnais nerimo ar panikos epizodais, kai jie smarkiai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Kaip sumažinti pyrofobijos įtaką?
Visiškai apsisaugoti nuo pyrofobijos neįmanoma, tačiau galima sumažinti jos poveikį gyvenimo kokybei. Svarbu:
- Vengti kofeino, alkoholio ir kai kurių medžiagų, galinčių skatinti nerimą
- Nuolat palaikyti ryšį su psichoterapeutu ar sveikatos specialistu
- Atvirai kalbėtis su artimaisiais apie savo baimę bei išgyvenimus
Perspektyvos ir gyvenimas su pyrofobija
Daugeliui žmonių psichoterapija yra veiksminga priemonė įveikti šį sutrikimą ir susigrąžinti gyvenimo pilnatvę. Tačiau net ir pagerėjus, baimės gali sugrįžti po kelerių metų ar ilgiau be simptomų, todėl būtina būti pasiruošus papildomai pagalbai, jei prireiktų.
Kreiptis į gydytoją verta, jei baimė ugniai ar su tuo susijęs nerimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, darbui ar bendravimui, arba jei dažnai ištinka stiprūs panikos priepuoliai.
Jei kyla klausimų, verta pasitarti su specialistu dėl gydymo trukmės, galimos pagalbos ar socialinės paramos galimybių, taip pat aptarti bet kokius kitus rūpimus aspektus, susijusius su šios baimės įveikimu.
