Placenta yra ypatingai svarbus nėštumo organas, kuris aprūpina vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tačiau kai placenta neveikia pakankamai gerai arba ji pažeista, išsivysto vadinamoji placentos nepakankamumo būklė. Tokiu atveju placenta negali tinkamai pernešti kraujo, deguonies ar reikalingų medžiagų augančiam vaisiui. Pasekmės gali būti rimtos: jei vaisius gauna per mažai maistinių medžiagų ar deguonies, jo augimas sulėtėja, padidėja ankstyvo gimdymo ir įvairių nėštumo komplikacijų pavojus.
- 1.Kaip dažnai pasitaiko placentos nepakankamumas
- 2.Placentos nepakankamumo simptomai
- 3.Placentos nepakankamumo priežastys
- 4.Rizikos veiksniai
- 5.Komplikacijos, susijusios su placentos nepakankamumu
- 6.Diagnozavimas ir tyrimai
- 7.Valdymas ir gydymas
- 8.Ar placentos nepakankamumas gali praeiti savaime?
- 9.Kaip apsisaugoti nuo placentos nepakankamumo?
- 10.Prognozė ir nėštumo baigtis
- 11.Kasdienybė, jei nustatytas placentos nepakankamumas
Kaip dažnai pasitaiko placentos nepakankamumas
Ši būklė nėra labai reta – tyrimai rodo, kad su ja susiduria kas dešimta nėščioji. Dažniausiai tai išaiškėja nėštumo metu, dažniau anksčiau pastebint vaisiaus augimo sutrikimus ar kitus pakitimus.
Placentos nepakankamumo simptomai
Ši būklė dažnai nesukelia jokių ryškių simptomų. Visgi kai kurios moterys pastebi retesnius vaisiaus judesius ar neįprastai mažą svorio prieaugį, ypač lyginant su ankstesniais nėštumais. Kartais ankstyvoje nėštumo stadijoje pasireiškia kraujavimas iš makšties, kas taip pat gali būti placentos sutrikimų ženklas.
Placentos nepakankamumo priežastys
Pagrindinė šios būklės priežastis – sutrikęs deguonies ir maistinių medžiagų perdavimas tarp motinos ir vaisiaus. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: nuo netaisyklingo placentos prisitvirtinimo prie gimdos sienelės iki pačios placentos pažeidimų, netaisyklingos formos arba per mažo jos dydžio. Kartais placentos nepakankamumas išsivysto be aiškios priežasties.
- Placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės
- Fiziniai placentos pažeidimai
- Netipinė placentos forma arba dydis
- Įvairios moters sveikatos būklės bei tam tikri gyvenimo būdo veiksniai
Rizikos veiksniai
Tam tikros ligos ir būklės padidina placentos nepakankamumo tikimybę. Šie rizikos veiksniai apima cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, širdies ligas, kraujo krešėjimo sutrikimus, nėštumo pratęsimą daugiau nei 40 savaičių, preeklampsiją, negydytas gimdos infekcijas, ypatingą kraujavimą ankstyvoje nėštumo stadijoje bei vyresnį nei 35 metų amžių. Rizika išauga ir vartojant tam tikrus vaistus, rūkant, vartojant alkoholį ar neleistinus narkotikus nėštumo metu.
Komplikacijos, susijusios su placentos nepakankamumu
Šios būklės poveikis labiausiai grasina vaisiui, tačiau ir motinai galimi tam tikri sunkumai. Vaisiaus komplikacijos gali būti:
- Ankstyvas gimdymas, kuris gali lemti žemą kūno temperatūrą ir mažą naujagimio svorį
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas gimdoje
- Deguonies trūkumo pasekmės (hipoksija), kurios gali pažeisti smegenis ir kitus organus
- Anemija
- Žema cukraus koncentracija kraujyje
- Mažas kalcio kiekis organizme
- Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje
- Vaisiaus žūtis (negyvas gimimas)
Moterims dažniau pasitaiko placentos atsiskyrimas, priešlaikinis sąrėmis ar net ankstyvas gimdymas.
Diagnozavimas ir tyrimai
Placentos nepakankamumą dažniausiai nustato gydytojas, stebėdamas nėštumo eigą arba atlikdamas ultragarsinius tyrimus. Ultragarso metu vertinamas kraujo tekėjimas tarp placentos ir vaisiaus, taip pat nustatomas jų dydis bei padėtis. Jei ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius mažesnis nei įprasta ar pilvo apimties matavimas (fundalinis aukštis) neatitinka lūkesčių, gydytojas gali įtarti placentos veiklos sutrikimus. Gydytojui svarbu žinoti apie vaisiaus judesius ir bet kokius kitus pasikeitimus – apie juos vertėtų pasidalinti apsilankymo metu.
Valdymas ir gydymas
Placentos nepakankamumas nėra gydomas tiesiogiai – nėra vaistų ar priemonių, galinčių visiškai atstatyti placentos funkciją. Gydymo tikslas – atidžiai stebėti nėštumo eigą ir sumažinti riziką tiek motinai, tiek vaisiui. Stebėjimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo nėštumo trimestro, tyrimų rezultatų ir galimų kitų komplikacijų.
- Daugiau vizitų pas gydytoją
- Reguliarūs ultragarsiniai tyrimai ir vaisiaus širdies stebėsena
- Kitų sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ar padidėjęs spaudimas, kontrolė
Jei nėštumas artėja prie 37 savaitės arba jau ją pasiekė, dažnai patariama inicijuoti gimdymą vaisiui ir motinai saugiausiu metu. Jei iki termino dar liko laiko, gydytojas gali skirti papildomą stebėseną ir laukti ženklų, rodančių, kad vaisiui gali būti nesaugu tęsti nėštumą. Kartais gali būti rekomenduojama anksčiau gimdyti ir skirti steroidų, kad būtų pagreitintas plaučių brendimas vaisiui.
Ar placentos nepakankamumas gali praeiti savaime?
Šiai būklei išsivysčius, placenta visiškai atkurti savo funkcijų nebenugalės. Todėl ypač reikšminga reguliariai lankytis pas gydytoją, kad galima būtų laiku reaguoti ir užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms. Ankstyvas diagnozavimas, kruopšti gretutinių ligų kontrolė ir atsakingas lankymasis patikroje padeda sumažinti blogėjančios placentos riziką.
Kaip apsisaugoti nuo placentos nepakankamumo?
Šios būklės dažnai išvengti neįmanoma. Tačiau ankstyva ir reguliari nėštumo priežiūra leidžia greičiau aptikti placentos pakitimus ir laiku imtis priemonių. Taip galima sumažinti komplikacijų tikimybę. Kontroliuojant esamus ar naujai atsiradusius sveikatos sutrikimus taip pat galima išvengti papildomų problemų.
Prognozė ir nėštumo baigtis
Dauguma moterų, susiduriančių su šia diagnoze, sėkmingai pasiekia gimdymą. Tačiau baigtis priklauso nuo nustatytų gretutinių ligų, placentos nepakankamumo sunkumo ir nuo to, kaip toli pažengęs yra nėštumas diagnozės metu.
Kasdienybė, jei nustatytas placentos nepakankamumas
Rūpintis savo sveikata svarbu, vadovaujantis gydytojo pateiktais nurodymais. Priežiūros planas paprastai individualizuojamas pagal nėštumo trukmę ir būklės sudėtingumą. Kartais priešlaikiniams arba specialių poreikių turintiems naujagimiams prireikia intensyviosios slaugos skyriuje pagalbos. Apie galimas situacijas verta pasikalbėti su gydytoju, kad būtumėte pasirengusi galimiems iššūkiams. Nedvejodama kreipkitės dėl bet kokių rūpimų klausimų ar simptomų – tai padės padidinti sėkmingo gimdymo tikimybę.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Net jei šios būklės požymių nejaučiate, svarbu lankytis visuose prenatalinės priežiūros vizituose ir pasidalinti pastebėtais pokyčiais ar nerimą keliančiais simptomais. Ypatingą dėmesį atkreipkite į kraujavimą iš makšties ar stiprų maudimą pilvo apačioje nėštumo metu – šiais atvejais reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
