Sarkoidozė – tai uždegiminė liga, kuri gali paveikti įvairius organus, tačiau dažniausiai pažeidžia plaučius. Jai būdinga imuninės sistemos ląstelių sankaupų, vadinamų granulomomis, susidarymas. Šios granulomos panašios į smulkius grūdelius ir gali sukelti plaučių uždegimą, o kai kuriais atvejais – nuolatinį plaučių randėjimą.
Kas yra plaučių sarkoidozė
Plaučių sarkoidozė – tai specifinė sarkoidozės forma, kai liga veikia plaučius. Nors daugybė atvejų praeina be jokio gydymo, uždegimas kartais sukelia plaučių audinio pakenkimą, kuris gali išlikti visam gyvenimui.
Šia liga sergantieji neretai susiduria ir su kitų organų pažeidimu – dažniausiai pažeidžiama oda, limfmazgiai, tačiau sarkoidozė gali paveikti bet kokį organą.
Ar sarkoidozė – vėžys?
Sarkoidozė nėra vėžinė liga. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad sarkoidoze sergantys žmonės turi kiek didesnę riziką susirgti vėžiu, tačiau šios rizikos priežastys dar klausiamos.
Plaučių sarkoidozės simptomai
Ne kiekvienas, sergantis plaučių sarkoidoze, iškart pastebi ligos požymius. Simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Krūtinės skausmas
- Ilgai trunkantis, nepraeinantis kosulys
- Nuovargis, energijos stoka, bendras silpnumas
- Dusulys
- Švokštimas
Be to, dėl šios ligos žmogus dažnai junta emocinį išsekimą ar depresiją – tai gali būti susiję su nuolatiniu fizinės savijautos pablogėjimu ir apribota kasdienybe.
Plaučių sarkoidozės priežastys
Kokios tikslios priežastys lemia plaučių sarkoidozę, iki šiol nenustatyta. Pastebėta, kad liga gali būti paveldima. Kai kada ligą gali sukelti tam tikrų vaistų vartojimas arba kontaktas su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, bakterijomis ar virusais. Šios srities tyrimai vis dar intensyviai vykdomi.
Plitimas ir dažnumas
Sarkoidoze susergama įvairiose pasaulio šalyse, nors kai kuriems žmonėms – ypač tiems, kurių protėviai kilę iš Afrikos ar Šiaurės Europos (Skandinavijos), ši liga būdinga dažniau. Taip pat didesnė rizika kyla asmenims, reguliariai kontaktuojantiems su pelėsiu, insekticidais, kitomis cheminėmis ar uždegimą sukeliančiomis medžiagomis; tiems, kas vartojo tam tikrus vaistus, imunitetą slopinančius preparatus ar gydymą nuo vėžio. Liga dažnesnė moterims.
Didžioji dalis sarkoidozės atvejų paveikia būtent plaučius, tad ši forma yra dažniausia.
Kaip nustatoma plaučių sarkoidozė
Neretai diagnozė nustatoma keliais etapais – gydytojas gali paskirti:
- Plaučių arba limfmazgių biopsiją, t. y. imamos nedidelės audinio ar skysčio mėginys, kuris bus ištirtas mikroskopu;
- Kraujo tyrimus, padedančius nustatyti, ar pažeisti kiti organai;
- Krūtinės ląstos rentgenogramą;
- Plaučių funkcijos tyrimus, pavyzdžiui, dujų difuzijos testą;
- Kitus vaizdo diagnostikos tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografiją.
Plaučių sarkoidozės stadijos
Ligos sunkumą ir išplitimą paprastai padeda įvertinti įvairūs tyrimai, pagal kuriuos išskiriamos šios plaučių sarkoidozės stadijos:
- 0 stadija: plaučių nuotraukoje nematyti jokių pakitimų, granulomos neaptinkamos;
- I stadija: granulomos randamos tik limfmazgiuose;
- II stadija: granulomos matomos tiek limfmazgiuose, tiek plaučiuose;
- III stadija: granulomos aptinkamos tik plaučių audinyje;
- IV stadija: plaučiai jau patyrę negrįžtamą, nuolatinį randėjimą dėl uždegimo.
Gydymo galimybės
Ne kiekvienam, sergančiam plaučių sarkoidoze, būtina taikyti gydymą – dažnai liga atsitraukia savaime. Tačiau jei simptomai stipresni ar ligos eiga sunkesnė, dažniausiai skiriamas kortikosteroidas prednizolonas, trumpam nuraminantis imuninę sistemą. Vartoti šį vaistą galima tik ribotą laiką, nes ilgalaikis naudojimas sukelia nepageidaujamų reiškinių.
Tiems, kurie negali vartoti prednizolono arba jei jis neveiksmingas, gydytojas gali pasiūlyti:
- Kortikotropiną, skatinantį natūralių steroidinių hormonų gamybą organizme;
- Metotreksatą, lėtinantį imuninės sistemos veiklą;
- TNF (naviko nekrozės faktoriaus) inhibitorius, dažniausiai naudojamus sąnarių uždegimui mažinti.
Labai retai, kai liga užtrunka ir sukelia nepagydomą plaučių pažeidimą, gali prireikti sudėtingesnių priemonių:
- Plaučių reabilitacijos;
- Papildomo deguonies tiekimo;
- Plaučių persodinimo operacijos.
Prevencija – ar galima apsisaugoti?
Pilnai apsisaugoti nuo plaučių sarkoidozės – sudėtinga, nes liga dažnai pasireiškia be aiškių išorinių priežasčių. Visgi patariama vengti žinomų rizikos veiksnių, tokių kaip kontaktas su kai kuriomis chemikalų rūšimis ar pesticidais, nes šis elgesys padeda išlaikyti sveikesnius plaučius.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui žmonių liga praeina savaime, net be gydymo – tai vadinama savaimine remisija. Kai kuriais atvejais plaučių sarkoidozė išnyksta po trumpalaikio gydymo. Tokie atvejai gyvenimo trukmei įtakos neturi.
Vis dėlto, jei ligos eiga užsitęsia ir plaučiuose išlieka uždegimas, ilgainiui gali išsivystyti negrįžtamas randėjimas, trumpinantis gyvenimo trukmę.
Ar liga gali atsinaujinti?
Galima pasiekti ilgalaikę arba nuolatinę remisiją, kai liga nebegrįžta. Tačiau daliai žmonių sarkoidozė gali kartotis – tai dažnai vadinama paūmėjimu ar atkryčiu.
Kokios būna komplikacijos?
Jei granulomos plaučiuose neišnyksta, gali kilti įvairių sveikatos problemų:
- Bronchektazės: dėl uždegimo plaučių bronchų sienelės sustorėja, kaupiasi gleivės, kvėpavimas tampa sunkus, padidėja infekcijų tikimybė;
- Plaučių fibrozė: plaučių audinys randėja, standėja, mažėja plaučių funkcija, atsiranda dusulys ir negrįžtamas audinio pažeidimas;
- Plaučių hipertenzija: plaučių kraujagyslėse pakyla kraujo spaudimas, kai jos susiaurėja;
- Galutinė plaučių ligos stadija: šiame etape plaučiai nebesugeba aprūpinti organizmo deguonimi ar pašalinti anglies dvideginio.
Kasdienis gyvenimas su sarkoidoze
Jei liga diagnozuota, verta laikytis tam tikrų rekomendacijų – jos gali padėti lengviau tvarkytis su plaučių sarkoidoze:
- Venkite visko, kas gali dirginti kvėpavimo takus – dulkės, dūmai, cheminės medžiagos, cigarečių arba pasyvus rūkymas;
- Maitinkitės subalansuotai, sportuokite ir stenkitės išlaikyti tinkamą svorį – tai mažina simptomų intensyvumą;
- Reguliariai pasirodykite gydytojui, atlikite privalomus kraujo bei plaučių funkcijos tyrimus;
- Vaistus vartokite tik pagal paskirtį, nepertraukite gydymo savarankiškai;
- Pasikalbėkite apie emocinę savijautą su artimaisiais ar gydytoju, siekiant laiku atpažinti ir kontroliuoti galimą depresiją;
- Kreipkitės į medikus, jei pastebite naujus ar pasikeitusius simptomus, ypač susijusius su kvėpavimo pasunkėjimu.
Staiga pasunkėjus kvėpavimui ar atsiradus nemaloniems pojūčiams krūtinėje, reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Laiku pastebėti ir kontroliuoti pokyčiai gali užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.
